Sveiki santykiai turėtų būti grindžiami abipusio supratimo, pagarbos ir rūpinimosi vienas kitu pagrindu. Tačiau tarp tarpasmeninių santykių įvairovės egzistuoja ir tamsioji pusė – prievartinis elgesys.
Kaip atpažinti smurtautoją? Kaip gyventi su smurtautoju? Kaip su juo elgtis? Ir kaip pastebėti, kad potencialus partneris – galimas smurtautojas?
PSICHOLOGINIS SMURTAUTOJO PROFILIS
Smurtautojas, pasauliui pasirodantis stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus įvaizdžiu, iš tiesų dažnai slepia sudėtingą psichologinį portretą, būdingą smurtiniams polinkiams.
Paprastai tipiškas smurtautojas yra dvilypis. Visuomenėje jis demonstruoja idealaus vyro įvaizdį, o santykiuose su partneriu rodo tikrąsias savo būdo apraiškas, tokias kaip agresyvumas, kitų nuvertinimas ir pan.
Savybės:
- Nuotaikų labilumas. Smurtautojas gali būti emociškai nestabilus, per trumpą laiką pereiti nuo meilės prie neapykantos.
- Empatijos deficitas. Smurtautojui trūksta užuojautos partneriui, jis nesugeba suprasti ar įsijausti į kito asmens jausmus ir poreikius.
- Žemas savęs vertinimas. Dažnai smurtautojas slepia, kad jis labai prastai vertina save ir savo gebėjimus. Tai lemia norą dominuoti ir kontroliuoti kitus.
- Atsakomybės vengimas. Asmuo, kuris naudoja prievartinį elgesį su kitais, atsisako pripažinti savo klaidas ir kaltę dėl savo elgesio, perkeldamas atsakomybę kitiems.
- Kontrolė ir dominavimas. Pagrindinis tokio asmens tikslas – įtvirtinti partnerio kontrolę, dažnai manipuliuojant ir grasinant.
- Smurtautojas gali demonstruoti agresiją, tiek fizinę, tiek emocinę, naudodamas ją partneriui kontroliuoti. Tai darydamas jis neretai gali kaltinti auką dėl savo agresijos, atsakomybę už konfliktus perkeldamas aukai.
- Dažnai smurtautojai stengiasi apriboti aukos socialinius ryšius, taip didindami savo galią ir kontrolę aukos atžvilgiu.
Priežastys:
- Traumuojanti vaikystės patirtis. Ankstyvoji vaikystė ir sąveika su tėvais vaidina svarbų vaidmenį formuojantis asmenybei. Vyrai, užaugę smurtaujančiose šeimose ar disfunkciniuose santykiuose, gali atkartoti šiuos modelius savo santykiuose.
- Vyriškumo normos ir socialiniai lūkesčiai taip pat gali turėti įtakos vyrų smurtinio elgesio formavimuisi. Stereotipai apie vyrišką jėgą ir valdžią gali skatinti vyrus santykiuose naudoti agresiją ir kontrolę.
- Vidiniai konfliktai ir žema savivertė gali lemti smurtinį vyrų elgesį. Nesugebėjimas valdyti savo emocijų ir savirefleksijos stoka gali prisidėti prie patologinių tarpasmeninio elgesio formų formavimosi.
Mąstymo ypatumai:
- Gynybos mechanizmų, tokių kaip projekcija ir neigimas, naudojimas siekiant pateisinti savo veiksmus ir perkelti atsakomybę partneriui. Jo iškreiptas tikrovės suvokimas gali sukelti situacijos kontrolės ir galios iliuziją.
- Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų neleidžia smurtautojui pamatyti savo smurtinio elgesio ir jo pasekmių. Jis gali pateisinti savo veiksmus ir neigti, kad kenkia savo partneriui, o tai didina smurto ciklą santykiuose.
- Įsitikinimas, kad kontrolė ir dominavimas yra vieninteliai būdai siekti tikslų ir valdyti santykius. Toks iškreiptas požiūris į vyriškumą ir galią palaiko jo smurtinį elgesį su partnere.
SMURTINGŲ SANTYKIŲ PASEKMĖS
Smurto aukos gali patirti potrauminio streso sindromą, depresiją ir nerimo sutrikimus, likti nuolatinio bejėgiškumo ir baimės būsenoje. Tik psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos gali padėti smurtinio elgesio aukoms išgyventi savo emocijas, susidoroti su sunkiais jausmais ir rasti būdų psichologiškai atsigauti.
Traumos ir sužalojimai
Fizinio smurto aukos gali patirti mėlynių, įbrėžimų, lūžių ir kitų sužalojimų. Be fizinių sužalojimų, tokiuose santykiuose būna ir emocinių kančių, pasireiškiančių nerimu, baimėmis ir saugumo jausmo praradimu.
Lėtinės ligos
Dėl nuolatinio streso ir įtampos gali išsivystyti lėtinės ligos, pavyzdžiui, galvos skausmai, hipertenzija ir skrandžio opos.
Žema savivertė
Dėl nuolatinių įžeidinėjimų, žeminimo ir etikečių klijavimo sunaikinamas aukos savivertės ir savigarbos jausmas.
Nuolatiniai košmarai, įkyrios mintys
Psichologinė trauma, kurią sukelia prievartinis elgesys, turi įtakos tolesniam aukos gyvenimui. Jos gali kentėti nuo įkyrių prisiminimų ir pasikartojančių košmarų apie praeityje patirtą prievartą.
Vengimas spręsti problemas
Neretai aukos stengiasi pamiršti praeitį ir vengia prisiminti skausmingus santykius. Dėl to pakankamai neišanalizuoti išgyvenimai kelia emocinį diskomfortą ir gilina psichologines problemas.
Gyvenimo prasmės praradimas
Smurto aukos praranda susidomėjimą savirealizacija ir apskritai gyvenimu, nes patiria stiprų neigiamą smurtautojo spaudimą.
Pasitikėjimo pasauliu praradimas
Aukoms gali būti sunku užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius ir išlaikyti atvirumą dėl baimės būti pakartotinai traumuotoms.
Keršto ir persekiojimo baimė
Dažnai aukos baiminasi, kad nutrūkus santykiams smurtautojas realizuos savo grasinimus. Visiška smurtautojo kontrolė ir nuosavybės jausmas aukos atžvilgiu formuoja aukos įsitikinimus apie persekiojimą ir kerštą.
Ekonominė priklausomybė
Ji atima iš aukos galimybę ištrūkti iš užburto sudėtingų santykių rato ir atversti „naują gyvenimo puslapį”.
KAIP ATPAŽINTI SMURTAUJANTĮ VYRĄ?
Smurtaujantis vyras santykiuose pasižymi įžeidinėjimais, žeminimu, agresija (emocine ir fizine), kontrole, izoliavimu ir manipuliavimu. Smurtautoją galima atpažinti iš toliau išvardytų apraiškų:
Valdžios siekimas
Pokalbiuose smurtautojas pertraukinėja, teikia griežtas rekomendacijas, „kaip teisingai gyventi”, psichologiškai užima dominuojančią poziciją, demonstruoja autoritarizmą.
Narcisizmas
Žmogus demonstruoja autoritetą, savimeilę, pranašumą, tuštybę, puikybę ir kitų išnaudojimą.
Žiaurumas bejėgiams žmonėms ir gyvūnams
Jis nekenčia kačių, šunų ir kitų gyvūnų; tyčiojasi iš ligonių, pagyvenusių žmonių, benamių, bedarbių ar kt.
Dviveidiškumas
Į akis toks žmogus sako viena, o už akių – kita. Jis nepatikimas, rūpinasi vien savo interesais.
Kito žmogaus asmeninių ribų negerbimas
Jis nežino ribų ir laisvai jas pažeidžia, skaito kitų žmonių susirašinėjimus, užduoda itin asmeninius klausimus, pažeidžia socialines ir įstatymines elgesio normas.
Savo veiksmų pateisinimas
Smurtautojas turi daugybę argumentų savo neigiamiems veiksmams pagrįsti, kaltina visus kitus ir gina save.
Parašyti komentarą