Jūsų protiniais gebėjimais neabejojate nei jūs pats, nei aplinkiniai. Ir vis dėlto kartais, pačiu netikėčiausiu momentu, darote tokias juokingas klaidas ir priimate tokius absurdiškus sprendimus, kad tenka griebtis už galvos. Kodėl?
AR TAI TIESA?
Jeilio vadybos mokyklos profesorius Shane Frederick atliko tyrimą, kuriame paaiškino, kodėl racionalus mąstymas ir intelektas ne visada lydi vienas kitą. Jis paprašė tyrimo dalyvių išspręsti keletą paprastų loginių uždavinių. Pavyzdžiui: „Beisbolo lazda ir kamuolys kartu kainuoja dolerį ir dešimt centų. Lazda verta doleriu daugiau nei kamuolys. Kiek vertas kamuolys?”
Žmonės, kurių intelekto koeficientas yra aukštas, dažniausiai be didelių apmąstymų ištardavo neteisingą atsakymą: „10 centų“.
Jei ir jūs suklydote, nesijauskite blogai. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių Harvardo, Prinstono ir MIT studentų uždavinį išsprendė taip pat. Iš tikrųjų teisingas atsakymas – penki centai.
Pasirodo, kad akademiškai sėkmingi žmonės, spręsdami uždavinius mintyse, iš tikrųjų daro daugiau klaidų. Pagrindinė klaidų priežastis – pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis.
Nors ne dažnai praleidžiame laiką spręsdami tokius loginius galvosūkius, kaip minėtasis, su jais susijusios mąstymo funkcijos yra panašios į tas, kurias kasdien naudojame įprastame gyvenime. Todėl aukštą intelekto koeficientą turintys žmonės dažnai daro menkavertes klaidas.
KODĖL TAIP NUTINKA?
Emocinio intelekto bestselerių autorius Travis Bradberry pateikia keturias priežastis:
Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi
Esame įpratę greitai pateikti teisingus atsakymus ir kartais net nesuvokiame, kad atsakome negalvodami.
Intelektualiai pažengusių žmonių klaidos pavojingiausios tuo, kad jie nesuvokia, jog gali klysti.
Kuo kvailesnė klaida, tuo sunkiau žmogui pripažinti, kad ją padarė. Tačiau bet kokio intelekto lygio žmonės kenčia nuo „aklųjų dėmių“ savo loginėse konstrukcijose. Tai reiškia, kad mes lengvai pastebime kitų žmonių klaidas, tačiau savųjų nematome.
Atkaklumo stoka
Kai viskas ateina lengvai, sunkumai suvokiami kaip kažkas neigiamo. Kai protingas žmogus supranta, kad jo laukia didelis ir sunkus darbas, jis dažnai jaučiasi pasimetęs. Galiausiai jis mieliau renkasi daryti ką nors kita, kad dar kartą patvirtintų savo vertės jausmą. Tuo tarpu atkaklumas ir sunkus darbas gali atnešti jam sėkmę ir kitose srityse.
Įprotis vienu metu spręsti kelias užduotis
Tokie žmonės greitai mąsto, todėl yra nekantrūs, mėgsta vienu metu atlikti kelis darbus, jausdamiesi esą nepaprastai efektyvūs. Tačiau taip nėra. Daugelio užduočių atlikimas vienu metu ne tik mažina produktyvumą: tie, kurie nuolat „išsibarsto“, iš tikrųjų pralaimi prieš tuos, kurie visiškai atsiduoda vienai veiklai vienu metu.
Nesugebėjimas priimti grįžtamojo ryšio
Protingi žmonės nepasitiki kitų nuomone. Jiems sunku patikėti, kad yra specialistų, galinčių suteikti jiems tinkamą grįžtamąjį ryšį. Tai ne tik neskatina siekti aukštų rezultatų, bet ir gali lemti toksiškus santykius darbe ir asmeniniame gyvenime. Todėl tokie žmonės turi lavinti savo emocinį intelektą.
Parašyti komentarą