Europos Sąjunga nustatė laikinus antidempingo muitus iš Kinijos importuojamam biodyzelinui: šešis mėnesius galios nuo 12,8 iki 36,4 proc. importo mokestis.
Tokiu būdu Europos Komisija sudavė smūgį Kinijos dempingo praktikai, dėl kurios nukentėjo Europos gamintojai. Dėl to skundėsi įvairių ES šalių biodegalų gamintojai.
Dabar Kinijos biodegalų gamintojai ieško naujų rinkų, nes ES antidempingo tarifai daro didelį poveikį. Pasak „Reuters“, laikinieji antidempingo muitai palietė daugiau kaip 40 bendrovių, įskaitant pagrindinius gamintojus „Zhejiang Jiaao“, „Henan Junheng“ ir „Longyan Zhuoyue Group“, kurie pernai eksportavo produktų už 2,3 mlrd. dolerių.
Pastaruoju metu Kinijos eksportas pablogėjo. Jis pradėjo mažėti 2023 m. viduryje, vykstant tyrimams. Eksportas į ES 2023 m. pasiekė rekordinį 1,8 mln. tonų kiekį ir sudarė 90 proc. viso praėjusių metų Kinijos biodyzelino eksporto.
Per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius apimtys, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 51 % – iki 567 440 tonų. Kinijos muitinės duomenimis, birželio mėn. siuntų kiekis sumažėjo iki daugiau kaip 50 000 tonų, o tai yra mažiausias kiekis nuo 2019 m. vidurio.
Kinijos muitinės duomenimis, 2023 m. didžiausias importuotojas buvo Nyderlandai, kuriems teko 84 % Kinijos biodyzelino siuntų į ES, po jų sekė Belgija ir Ispanija.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuojama daug kiniško biodyzelino, parduodamo dirbtinai mažomis kainomis, dėl to smarkiai krito rinkos kainos Europoje.
Pastaraisiais metais Europos rinką užplūdo kiniškas biodyzelinas, pagamintas iš panaudoto augalinio aliejaus, todėl kainos sumažėjo nuo 2 250 EUR už toną iki 1 100 EUR už toną.
Kainų sumažėjimas turėjo neigiamą poveikį Europos gamintojų pajamoms, keldamas grėsmę jų gyvybingumui ir konkurencingumui pasauliniu mastu. Kinijos gamintojai dabar ieško naujų biodyzelino pirkėjų už ES bloko ribų – Australijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Pietryčių Azijoje.
