Lietuvoje vis dažniau girdime apie sukčiavimo atvejus – nuo telefoninių apgaulių iki netikrų internetinių parduotuvių. Nors skaitmeninės technologijos suteikia naujų galimybių, jos taip pat tampa palankia dirva sukčiams. Ši problema kelia susirūpinimą ne tik gyventojams, bet ir teisėsaugai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip veikia sukčiai ir kaip galite apsaugoti savo turtą bei asmeninius duomenis.
Sukčiavimo būdai – nuo tradicinių iki modernių
Sukčiavimas Lietuvoje tampa vis labiau išradingas. Keletas dažniausių sukčiavimo formų:
- Telefoniniai sukčiai. Gerai žinoma klasika – sukčiai skambina prisistatydami policijos pareigūnais, medikais ar kitais pareigūnais ir prašo pinigų „skubiai situacijai“. Naujesnė taktika – prisistatyti banko darbuotoju, neva aptikusiu įtartinų operacijų jūsų sąskaitoje.
- Netikros internetinės parduotuvės. Pirkdami internetu žmonės susigundo mažomis kainomis ir perveda pinigus nepatikimiems pardavėjams. Po apmokėjimo pirkėjas niekada negauna prekių.
- Phishing (informacijos išviliojimas). Elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis siunčiamos nuorodos, vedančios į svetaines, kurios atrodo kaip oficialios banko ar įmonių svetainės. Pateikus prisijungimo duomenis, sukčiai gauna prieigą prie jūsų paskyrų.
- Investavimo sukčiai. Reklamos socialiniuose tinkluose ar el. laiškai žada greitą ir lengvą uždarbį investuojant. Sukčiai dažnai apsimeta žinomomis finansinėmis institucijomis.
- Sukčiavimas per pažinčių platformas. Sukčiai manipuliuoja emocijomis, apsimesdami potencialiais partneriais, ir galiausiai prašo pinigų „skubiai pagalbai“.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
- Niekada neatskleiskite asmeninės informacijos telefonu. Bankai, teisėsauga ar valstybinės institucijos niekada neprašys jūsų pateikti banko prisijungimo duomenų ar slaptažodžių telefonu.
- Tikrinkite informaciją. Jei gavote įtartiną skambutį ar pranešimą, nedelsdami susisiekite su oficialia organizacija naudodamiesi jų oficialiais kontaktais.
- Naudokite tik patikimus internetinius puslapius. Pirkdami internetu, įsitikinkite, kad svetainė turi saugumo sertifikatą (adresai prasideda „https://“) ir yra žinoma.
- Saugokite savo slaptažodžius. Nesidalykite jais su niekuo. Naudokite stiprius slaptažodžius ir aktyvuokite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA) ten, kur tai įmanoma.
- Stebėkite savo finansus. Nuolat tikrinkite savo banko sąskaitos judėjimus ir greitai reaguokite į įtartinas operacijas.
- Neskubėkite daryti sprendimų. Jei kažkas prašo skubiai pervesti pinigus, sustokite ir pagalvokite. Sukčiai dažnai spaudžia, kad nespėtumėte pagalvoti.
Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?
Jei įtariate, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui, kad būtų užblokuota sąskaita ar kortelė. Taip pat svarbu kreiptis į policiją ir pateikti visą turimą informaciją apie sukčių bandymus.
Technologijų pažanga – ginklas ir apsauga
Nors technologijos suteikia naujų įrankių sukčiams, jos taip pat siūlo apsaugos sprendimus. Naudokite antivirusinę programinę įrangą, reguliariai atnaujinkite įrenginius ir būkite atidūs naršydami internete.
Saugumas prasideda nuo budrumo. Sukčiai tikisi, kad jų aukos bus neatidžios ar per daug patiklios. Informacija, atsargumas ir tinkami veiksmai gali tapti jūsų geriausiu skydeliu prieš sukčių pinkles.
Parašyti komentarą