Išreikšti dėkingumą kitam žmogui ne visada lengva. Ką daryti, jei reikiamu momentu nerandate tinkamų žodžių arba jaučiatės lyg praradęs kalbos dovaną?
Padėkos svarba
Draugas ateina į pagalbą kai labiausiai to reikia, gyvenimo partneris netikėtai be jokios priežasties ką nors padovanoja, kolega pasako komplimentą… Ir staiga mes sutrinkame, kažką tyliai sumurmame arba apskritai negalime pasakyti nė žodžio. Toks sumišimas iš pažiūros paprastoje situacijoje rodo, kad mums sunku išreikšti dėkingumą.
Ne visada lengva dalytis savo jausmais su kitais. Ne visada lengva jaustis kam nors skolingam arba prisipažinti, kad dėl ko nors be galo džiaugiatės. Vis dėlto įmanoma išmokti padėkoti – nuoširdžiai ir iš širdies, be apibendrinimų ir puošnių mandagumo formulių, kuriose kuo daugiau žodžių, tuo mažiau esmės.
Keturios naudingos pamokos tiems, kuriems sunku išreikšti savo dėkingumą
„Man visada visko nepakanka“
Gebėjimas patirti ir išreikšti dėkingumą yra susijęs su galingiausiu išgyvenimu mūsų gyvenimo pradžioje – visiško pasitenkinimo ar nepasitenkinimo jausmu, kurį jautėme dėl motinos rūpinimosi mumis.
Jei gyvename su jausmu, kad mums buvo „duota nepakankamai“ (nesvarbu, ar tai tiesa, ar mūsų vaizduotės vaisius), tuomet bet kas, ką šiandien dėl mūsų padarys kitas žmogus, nebus pakankama. Kita vertus, tiems, kurie gavo daugiau, nei jiems reikėjo (išlepintiems ir per daug globojamiems žmonėms), taip pat sunku pajusti dėkingumą: jie kito žmogaus gero gesto nesuvokia kaip dovanos, jiems tai – įprasta kasdienybė.
Kaip pakeisti situaciją?
Jei nemokame nuoširdžiai padėkoti – nei kitam, nei sau, jei nesame dėkingi savo gyvenimui ir dėl to kenčiame, prireiks psichoterapijos ar psichoanalizės kurso. Ji padės mums suprasti, kas nutiko vaikystėje (realiai ar mūsų fantazijose) ir kaip ši patirtis mus veikia. Jei kyla sunkumų bendraujant su konkrečiais žmonėmis, verta pagalvoti apie mūsų santykių su jais pobūdį. Ir išsiaiškinti, ką projektuojame į šią situaciją.
Ar partnerio dovana privertė jus susierzinti? Galbūt giliai širdyje iš jo ar jos tikėjotės kažko kito…
Kolegos komplimentas verčia jaustis nepatogiai? Galbūt jis jums nepatinka (nors to nepastebėjote) ir nenorite su juo suartėti.
Išmokti įsisąmoninti savo jausmus – pirmasis žingsnis įvaldant dėkingumo mokslą.
„Jaučiuosi skolingas“
Su dėkingumo žodžiais mus sieja nelengvi santykiai. Dažnai juos ištariame tik todėl, kad mums nepatogu jaustis skolingiems žmogui, kuris dėl mūsų padarė ką nors gero. Sakydami „ačiū“ atiduodame jam dalį savo gerumo ir šilumos. Taip atstatome pusiausvyrą santykiuose, kuriuos, pagal mūsų įsitikinimus, sutrikdė kito asmens geras poelgis.
Tačiau kuo netikėtesnis buvo komplimentas ar dovana, tuo labiau priklausome nuo kito asmens, jaučiamės silpnesni, pažeidžiamesni ir bejėgiai. Mūsų minčių logika tokia: „Aš tavęs nieko neprašiau. Kodėl tu man tai padovanojai? Savo veiksmais atėmei iš manęs laisvę ir tikiesi dėkingumo. Ar aš turiu tau ką nors duoti mainais?“ Būtent šios mintys neleidžia mums paprasčiausiai džiaugtis dovana ir verčia ginti savo nepriklausomybę bei saugoti savo teritorijos ribas.
Kaip pakeisti situaciją?
Svarbu suvokti, kad dėkingumas yra ne asmeninio pasirinkimo reikalas, o ritualiniai mainai, reguliuojantys santykius visuomenėje. Jei norime palengvinti savo santykius su kitais žmonėmis, turime išmokti jiems padėkoti.
Pirmiausia galite pasinaudoti paruoštomis formuluotėmis, kurios padės lengvai ir ramiai grąžinti žmogui teigiamą žinią, kurią jis įdėjo į savo komplimentą ar dovaną: „Man malonu tai iš tavęs išgirsti (gauti)“.
„Aš jaučiuosi nemaloniai“
Mūsų savivaizdis, savigarba formuojasi bendraujant su kitais žmonėmis, ir mes paprastai turime labai aiškią nuomonę: „Šito aš nusipelniau, o šito nesu vertas“. Jei malonus gestas mūsų atžvilgiu telpa į „tradicinius“ rėmus – dovana gimtadienio proga ar kt., – jis greičiausiai nesutrikdys mūsų savivaizdžio. Tačiau kai gauname daugiau, nei galėjome tikėtis (dovaną be priežasties ar netikėtą komplimentą), esame priversti pakoreguoti savo savivaizdį, o tam ne visada esame pasirengę.
Kaip pakeisti situaciją?
Neslėpkite savo sumišimo; vietoj to skirkite akimirką paaiškinti sau šį sumišimą. Tiesiai pasakykite dovanotojui, ką dabar jaučiate: „Nesitikėjau to“, „Nemaniau, kad nusipelniau tiek dėmesio“. Kai dalijamės tuo, ką jaučiame, su kitu žmogumi, tai, kas įvyko tarp mūsų, tampa ypač vertinga mums abiem.
„Man sunku rasti žodžių“
„Ačiū!“, „Kaip miela iš jūsų pusės!“ – atrodo, kad standartiniai žodžiai šioje situacijoje neapima to, ką iš tikrųjų jaučiame, ir negalime savęs išreikšti kitaip. Taigi mes… nieko nesakome. Norėdami padėkoti, turite suvokti, ką šiuo metu jaučiate.
O mes dažnai nežinome, kaip tai padaryti, nemokame interpretuoti savo emocijų, nepasitikime savimi.
Tokiam žmogui jo nuoširdus džiaugsmas gali atrodyti netinkamas, juokinga jo paties silpnumo apraiška. O susierzinimas ar nusivylimas gavus dovaną gali jį tiesiog išgąsdinti. Dėl to jis ilgai renka žodžius, o jo dėkingumas tampa sausas ir bejausmis.
Kaip pakeisti situaciją?
Pabandykite išreikšti savo jausmus neverbaliai. Tai gali būti ir atidus žvilgsnis, ir koks nors gestas, išreiškiantis draugišką dėkingumą, ir šypsena – atvira ir nuoširdi. Neverbalinis bendravimas suteikia mums galimybę būti nuoširdiems ir nebijoti netikslių žodžių.
Parašyti komentarą