Kylant aukso kainoms pasaulyje, Kinija aptiko naują didžiulį šio metalo telkinį, kuris gali turėti didelės įtakos šalies aukso atsargoms ir net pasaulinei geltonojo metalo rinkai. Apie tai rašo „Interesting Engineering“, remdamasi Hunano provincijos geologijos biuro pareiškimu.
Teigiama, kad Kinijos geologai aptiko daugiau kaip 40 aukso gyslų, kuriose vertingojo metalo iš viso yra 300 tonų ir kurios glūdi maždaug 2000 metrų gylyje. Šie telkiniai rasti po anksčiau žinomu Wanggu aukso telkiniu Pingdziango apskrityje.
Taigi, apskaičiuota, kad bendras aukso rezervas vietovėje, kuri driekiasi iki 3000 metrų gylio, sudaro daugiau kaip 1000 tonų. Šios didžiulės atsargos vertinamos maždaug 600 mlrd. juanių (apie 83 mlrd. JAV dolerių).
Hunano provincijos geologijos institutas šį radinį priskyrė „didelėms“ aukso atsargoms, pabrėždamas, kad šis radinys yra „svarbus šalies išteklių saugumui didinti“.
2022 m. Kinijos bendroji aukso gavyba siekė 403 tonas. Wanggu aukso kasykla yra vienas iš pagrindinių Kinijos kasybos centrų, prisidedantis prie šalies, kaip didžiausios pasaulyje aukso gamintojos, pozicijų ir 2023 m. sudarysiantis apie 10 proc. pasaulinės gamybos.
Tačiau, nepaisant didelės aukso gavybos, jo suvartojimas pačioje Kinijoje viršija jos kasybos pajėgumus, todėl daug aukso importuojama iš tokių šalių kaip Australija ir Pietų Afrika.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, iki 2023 m. pabaigos per visą istoriją buvo iškasta 234 332 tonos aukso. Didžioji dalis šio aukso buvo išgauta per pastaruosius 70 metų.
Be piniginės vertės ir estetinio patrauklumo, auksas atlieka svarbų vaidmenį daugelyje technologinių pasiekimų. Dėl savo unikalių savybių, tokių kaip puikus elektrinis laidumas ir atsparumas korozijai, auksas yra nepakeičiamas elektronikoje, aviacijoje ir net medicinoje.
Kadangi technologijos ir toliau vystosi, aukso svarba inovacijoms palengvinti greičiausiai išliks labai svarbi.
