Lapkritis Baltijos šalyse pasižymėjo ne tik niūriais orais, bet ir rekordine vėjo jėgainių gamyba. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, vėjo jėgainės pagamino net 574 GWh elektros energijos – tai net 30 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir sudarė 24 proc. visos Baltijos šalių elektros gamybos. Šis šuolis leidžia daryti prielaidą, kad vėjo energija tampa vis svarbesniu žaidėju Baltijos šalių energetikos rinkoje, tačiau ar tai reiškia pigesnę elektrą vartotojams?
Nors lapkritį didmeninės elektros kainos Baltijos šalyse nežymiai sumažėjo, lyginant su spaliu, tačiau jos vis dar išliko aukštos. „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, kad kainų kritimą lėmė išaugusi hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamyba, kuri kompensavo mažėjančią saulės energijos gamybą ir didėjančią paklausą. Tačiau artimiausiu metu tikėtis drastiško elektros kainų mažėjimo neverta.
Kokie veiksniai lemia elektros kainas?
Elektros kainoms įtaką daro daugybė veiksnių, tarp kurių:
- Brangstant gamtinėms dujoms, naftai ir kitoms energijos žaliavoms, didėja ir elektros gamybos sąnaudos, o tai lemia aukštesnes kainas vartotojams.
- Šaltuoju metų laiku elektros energijos poreikis išauga, o tai gali lemti kainų kilimą.
- Didesni gamybos pajėgumai, ypač atsinaujinančių energijos šaltinių, gali padėti stabilizuoti kainas ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
- Elektros energijos srautai tarp valstybių taip pat daro įtaką kainoms. Pavyzdžiui, mažesni elektros energijos srautai iš Skandinavijos šalių gali lemti kainų kilimą Baltijos šalyse.
Ką reiškia rekordinė vėjo energijos gamyba vartotojams?
Rekordinė vėjo energijos gamyba lapkričio mėnesį rodo, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa vis svarbesniu elektros energijos šaltiniu Baltijos šalyse. Tai teigiamas ženklas, rodantis, kad regionas juda link tvaresnės ir mažiau taršios energetikos sistemos.
Vis dėlto, vien vėjo energijos nepakanka, kad elektros kainos ženkliai sumažėtų. Reikia kompleksinių sprendimų, tokių kaip:
- Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius: Plėtojant saulės, vėjo, hidroenergijos ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, galima didinti gamybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
- Energijos vartojimo efektyvumo didinimas: Skatinant energijos taupymą ir diegiant efektyvias technologijas, galima mažinti elektros energijos poreikį ir stabilizuoti kainas.
- Regioninės energetikos rinkos integracija: Stiprinant bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių ir kitų Europos valstybių energetikos srityje, galima užtikrinti stabilesnį elektros energijos tiekimą ir konkurencingesnes kainas.
Apibendrinant galima teigti, kad rekordinė vėjo energijos gamyba lapkričio mėnesį yra žingsnis teisinga linkme, tačiau norint užtikrinti pigesnę ir tvaresnę elektrą vartotojams, reikalingos ilgalaikės investicijos ir kompleksiniai sprendimai. Tik tokiu būdu Baltijos šalys galės pasiekti energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.
Parašyti komentarą