Atėjus rudeniui ir po pirmųjų nedidelių šalnų, daugelis sodininkų pastebi, kad graikinių riešutų lapai pradeda aktyviai kristi. Dažnai iškyla klausimas: ar šiuos lapus galima panaudoti kaip trąšas sode? Atsakymas yra teigiamas, tačiau svarbu atsižvelgti į tam tikras jų savybes, kad išvengtumėte nepageidaujamo poveikio augalams.
Lapai naudingi, bet tuo pačiu ir pavojingi
Graikinių riešutų lapuose yra cheminis junginys, vadinamas juglonu. Ji pasižymi natūraliomis antibiotinėmis savybėmis, tačiau kartu gali būti ir problema. Juglonas lėtina tam tikrų augalų augimą, nes turi beveik nuodingą poveikį kai kurioms rūšims. Dėl šios priežasties tiesioginis graikinių riešutų lapų naudojimas kaip trąša gali būti rizikingas.
Juglonas ypač pavojingas jautresniems augalams, tokiems kaip pomidorai, bulvės, pipirai ar kai kurios dekoratyvinės gėlės. Jei šie augalai auga jūsų sode, verčiau venkite tiesioginio riešutų lapų naudojimo.
Pelenai kaip alternatyva
Vienas iš būdų neutralizuoti juglono poveikį yra lapų sudeginimas. Po deginimo likę pelenai tampa puikia trąša rūgščiam dirvožemiui. Jie ypač tinkami tręšti vaiskrūmius, tokius kaip avietės ar braškės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad graikinių riešutų lapų pelenai neturėtų būti naudojami neutralioje arba jau rūgščioje dirvoje – ten jie gali sukelti neigiamą oksidacijos procesą.
Pelenų naudojimas yra puikus būdas išnaudoti nukritusius graikinių riešutų lapus, nes juose išsaugomos maistinės medžiagos, tačiau nebelieka pavojingo juglono.
Ką daryti, jei neturite patirties?
Jei nesate tikri, kaip tinkamai panaudoti graikinių riešutų lapus kaip trąšą, geriau vengti eksperimentų. Kadangi netinkamas jų panaudojimas gali pakenkti augalams, saugiausias pasirinkimas būtų tiesiog surinkti lapus ir juos išvežti iš sodo. Grėbimas ir lapų pašalinimas yra lengviausias būdas išvengti galimų problemų, ypač jei jūsų sode auga augalai, jautrūs juglono poveikiui.
Parašyti komentarą