Įsivaizduokite sodą, kuriame žydi gausybė spalvingų žiedų, o oras prisotintas subtilaus aromato. Tai – hortenzijų karalystė, kurioje kiekviena rūšis ir veislė turi savo unikalų žavesį. Šluotelinės, didžialapės, šviesiosios, ąžuolalapės ir laipiojančiosios hortenzijos – kiekviena savaip žavi ir unikali. Jums belieka išsirinkti ir pasirūpinti tinkama sodinimo bei auginimo vieta.
Hortenzijų sodinimas
Palankiausias laikas hortenzijoms sodinti yra pavasaris (jei sodinamas augalas augo vazone – jį galima sodinti visą šiltąjį sezoną), laikotarpis po dirvožemio atitirpimo/įšilimo ir prieš pradedant skleistis pumpurams. Hortenzijos sodinimui Iškasama 40 – 50 cm gylio, 40 – 60 cm skersmens duobė, jos dydis priklauso nuo sodinamo krūmo dydžio ir dirvos derlingumo. Jei dirvožemis nėra derlingas, sodinimo duobė turėtų būti gilesnė ir platesnė. Po pasodinimo duobė užpilama derlingu dirvožemiu (humusu ir durpėmis), pridedant 50 g mineralinių trąšų.
Sodinant leidžiama šiek tiek giliau užkasti šaknies kaklelį, ne daugiau kaip 2-3 cm, kitaip augalas blogai vystysis. Pasodinus, krūmas reguliariai laistomas. Dirvožemis aplink augalą turi būti sudrėkintas iki 40 – 50 cm gylio bei skersmens.
Hortenzijos mulčiavimas
Mulčiavimas padeda apsaugoti hortenzijos šaknis nuo perkaitimo, mažina piktžolių augimą. Medžio drožlių, žievės ar durpių pavidalo organinis mulčias yra išsibarstomas tolygiai (7–10 cm storio) aplink krūmą. Irdamas šis substratas taps dirvožemio dalimi ir šiek tiek jį rūgštins, o tai labai svarbu hortenzijoms. Geriausias mulčiavimo laikas yra vėlyvas pavasaris, kai dirvožemis dar pakankamai sudrėkintas, bet jau gerai sušilęs. Rudenį mulčiuojama prasidėjus stabilios neigiamos temperatūros laikotarpiui. Iš mulčiavimo medžiagos pagamintos dangos kontūras turi atitikti hortenzijos vainiko projekciją arba turi ją viršyti 15-20 cm.
Hortenzijos tręšimas
Normaliam vystymuisi, sodriam žydėjimui ir kitų metų žiedpumpurių atsiradimui hortenzijoms reikia organinių ir mineralinių trąšų. Yra specialių hortenzijų trąšų, kuriose gausu magnio ir geležies. Trąšos į dirvą įterpiamos ne tik prieš sodinant augalus, bet ir intensyvaus jų augimo laikotarpiu. Pirmasis tręšimas atliekamas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje skystu fermentuotu naminių paukščių mėšlo tirpalu (praskiestu vandeniu santykiu 1:10) ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (20g superfosfato, 10g karbamido, 10g kalio nitrato). Pakartotinis tręšimas atliekamas kas dvi savaites. Kad hortenzijos ūgliai turėtų laiko sumedėti iki žiemos, tręšimas nutraukiamas liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.
Genėjimas
Kasmetinis genėjimas leidžia reguliuoti augalo žiedynų skaičių ir dydį. Po genėjimo krūmuose išsivysto mažiau žiedynų, tačiau jie, paprastai, yra daug didesni nei nenugenėtuose augaluose. Kadangi žiedynai vystosi ant einamųjų metų ūglių, ūgliai nupjaunami ankstyvą pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais. Suaugusiuose ir stipriuose augaluose 3/4 ūglio aukščio nukerpami aštriu sekatoriumi, paliekant 2-3 poras pumpurų. Nušalę ir silpni ūgliai išpjaunami tuo pačiu metu. Rudenį visi nužydėję žiedynai nukerpami.
Šluotelinė hortenzija gali būti formuojama medelio pavidalu. Tai galima padaryti iš dvejų metų sėjinuko. Parenkamas tik vienas galingiausias ūglis, o visi kiti yra visiškai pašalinami. Pagrindinis ūglis sutrumpinamas iki stipriausio pumpuro, kol išauga apie 1m aukščio stiebas. Krūmui vystantis, visi silpni ūgliai išpjaunami, šakojimui paliekami tik 4-5 stiprūs ūgliai. Ši procedūra kartojama kasmet.
Hortenzijos apsauga žiemos laikotarpiu
Norint apsaugoti nepakankamai žiemai atsparias hortenzijos veisles (šluotelinių ir šviesiųjų hortenzijų dengti nereikia) nuo šalnų, reikia jas pridengti. Lengviausia tai padaryti mulčiuojant krūmelį nukritusiais lapais, šiaudais, pjuvenomis, nedideliu durpių sluoksniu ar eglių šakomis. Mulčiavimas atliekamas sausu oru iškart po pirmojo šalčio.
Ankstyvą pavasarį, kai tik praeis didelių šalčių pavojus, mulčią reikėtų pašalinti, bet ne anksčiau kaip balandžio mėnesio viduryje. Šis darbas atliekamas debesuotą dieną, vėlyvą popietę, kad augalui neatsirastų nudegimų dėl ryškios pavasario saulės spindulių.
Ligos ir kenkėjai
Hortenzijas kenkėjai pažeidžia itin retai. Drėgnais metais ant hortenzijos lapų ir jaunų ūglių gali išsivystyti grybelinė liga – miltligė. Hortenzijos yra jautrios kalkių pertekliui dirvožemyje, dėl išsivysčiusios chlorozės gali nukentėti jų lapai.
Žiedynų spalvos pasikeitimas
Jei pageidaujama, didžialapės hortenzijos rausvos spalvos žiedynus galima pakeisti į mėlyną, blyškiai violetinę arba šviesiai mėlyną spalvą. Esmė tame, kad hortenzijos žiedų spalva priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Rožinės ir raudonos spalvos žiedai yra šiek tiek šarminės reakcijos, o rūgščioje dirvoje jie tampa mėlyni, tačiau reikia nepamiršti, kad balti žiedynai praktiškai nekeičia savo spalvos.
Šarminėje aplinkoje hortenzijos negali naudoti dirvožemio geležies, nuo kurios priklauso žiedų spalva (ši maistinė medžiaga absorbuojama rūgštinėje aplinkoje). Norint išgauti mėlynus žiedynus esant šarminiam dirvožemiui, augalai laistomi geležies druskų tirpalu. Norėdami paryškinti mėlyną spalvą, po krūmais galite paberti geležies drožlių. Kuo ryškesnė buvo žiedynų pradinė spalva, tuo intensyvesnė bus mėlyna arba violetinė spalva. Kai kuriais atvejais ant krūmo vienu metu gali pasirodyti ir mėlyni, ir rausvi žiedynai.
Parašyti komentarą