Serbentai – ilgaamžiai ir vertingi sodo augalai, galintys augti vienoje vietoje daugiau nei dešimtmetį. Jie vertinami ne tik dėl skonio, bet ir dėl atsparumo bei nereiklumo. Vis dėlto net ir šie, iš pažiūros tvirti krūmai, ne visada džiugina gausiu derliumi. Sodininkai neretai pastebi, kad bėgant laikui serbentai silpnėja, mažiau dera, dažniau serga. Tokie atvejai verčia ieškoti priežasčių giliau – ar tik ne netinkamas krūmų išdėstymas ir nesuderinta veislių kaimynystė lemia augimo sutrikimus?
Serbentų sodinimo ypatumai
Pasirodo, atsakymas ganėtinai paprastas: taip dažnai nutinka todėl, nes raudonieji, juodieji ir baltieji serbentai yra pasodinti vienas šalia kito. Esmė ta, kad skirtingos serbentų rūšys blogai toleruoja viena kitą.
Jei raudonuosius, juoduosius ir baltuosius serbentus pasodinsite šalia vienus kito, jie neigiamai veiks vieni kitus, slopindami augimą, žydėjimą ir derėjimą.
Būtent todėl, patyrę sodininkai jų nesodina greta, o stengiasi laisvą vietą šalia jų užpildyti palankesniais kaimynais. Pavyzdžiui: sausmedžiu, vyšnia ar braškėmis.
Šis reiškinys turi mokslinį pagrindą: skirtingos serbentų rūšys turi savų specialių medžiagų, kurios neigiamai veikia giminingų augalų būklę, stabdo ir slopina jų vystymąsi.
Taigi, jei nuspręsite persodinti šalia susodintus skirtingų rūšių serbentus, netrukus galėsite džiaugtis daug geresne jų būkle bei suaktyvėjusiu augimu ir derėjimu.
Parašyti komentarą