Obelys gali džiuginti gausiu derliumi kelis dešimtmečius – dažniausiai apie 25–30 metų. Tačiau bėgant laikui, ypač po atšiaurių žiemų, vaismedžiai gali pradėti silpti: mažėja derlius, šakos tampa trapios ir dažnai lūžta.
Laimei, net ir senstančią obelį dar galima sėkmingai „prikelti“ – tereikia tinkamos priežiūros ir šiek tiek kantrybės. Dalinamės praktiškais patarimais, kaip suteikti medžiui naujų jėgų ir dar ilgai džiaugtis jo vaisiais.
„Gaivinimo“ planas
Geriausias būdas atgaivinti seną vaismedį – palaipsniui genėti jį tris sezonus. Ši schema leis medžiui atsigauti ir išgyventi kiek įmanoma ilgiau.
Požymiai, kad obelį reikia „atjauninti”:
- medžio viršūnė yra visiškai sausa;
- ant skeletinių šakų atsiranda didelių įtrūkimų;
- pablogėjęs vaisių skonis;
- mažas metinis prieaugis arba jo nebuvimas;
- masinis vaisius vedančių šakų džiūvimas.
Tinkamas senų obelų genėjimas:
- pirmiausia nupjaunamos stambios šakos, po to – smulkios;
- stambias šakas geriau genėti dalimis, judant kamieno link, kad žievė nesuaižėtų;
- vienu metu pašalinama ne daugiau kaip trečdalis vainiko;
- šakos turėtų būti nupjaunamos nepaliekant mazgų, kad nesukeltų puvinio, nes puvinys visada gali plisti toliau ir kelti grėsmę obelų gyvybei;
- visi pjūviai nuvalomi aštriu peiliu, po to apdorojami sodo laku arba specialiais dažais. Didžiausius pjūvius (didesnius nei 6 cm) po apdorojimo reikėtų „apvynioti” juoda plėvele visam vegetacijos sezonui;
- jei vienu metu genimi keli medžiai, būtinai dezinfekuokite įrankius, kad neperneštumėte kokios nors infekcijos ant sveiko medžio.
Parašyti komentarą