Avietės dažnai vadinamos sodo klasika – jos lengvai prigyja, greitai veši ir džiugina saldžiu, kvapniu derliumi. Tačiau po šiuo „nepretenzingo augalo“ įvaizdžiu slypi keli svarbūs niuansai, kurių nepaisant, aviečių krūmai gali greitai pavirsti laukiniais, mažomis uogomis apsipylusiais, krūmynais.
Šiame straipsnyje – viskas, ką turėtų žinoti tiek pradedantis, tiek patyręs aviečių augintojas.
Avietės: ką jos „mėgsta“, o ko – ne?
Avietės nemėgsta vėjo, todėl, kad jos gerai augtų ir duotų vaisių, reikia pasirinkti apsaugotą nuo vėjo vietą. Ideali aviečių auginimo vieta – palei tvorą. Taip pat jos nemėgsta augti šalia medžių ir kitų krūmų, pavyzdžiui, serbentų ar agrastų. Geriau, kad avietės augtų atskirai, nuošaliame kampelyje.
Jei nuspręsite sodinti avietes, būtinai atkreipkite dėmesį, kad avietės gerai neaugs toje vietoje, kurioje anksčiau auginote bulves, pomidorus ar braškes.
Nemaišykite aviečių veislių, nes negausite gero derliaus. Sodinkite jas atskirai.
Verta žinoti, kad avietės blogai auga sunkiose ir rūgščiose dirvose. Norėdami nurūgštinti dirvožemį, pabarstykite medžio pelenų aplink aviečių krūmus, jie puikiai „nukenksmins“ dirvožemį.
Retinkite avietes ir laiku jas genėkite.
Parašyti komentarą