Įvairūs išoriniai požymiai leidžia ganėtinai tiksliai nustatyti, kokių mikroelementų trūksta augantiems pomidorams.
Požymiai, išduodantys, kokių mikroelementų trūksta pomidorams
Mikroelementai atlieka svarbų vaidmenį pomidorų (kaip ir visų augalų) mityboje, derliaus formavime ir vaisių kokybės gerinime. Nors šių elementų kiekis dirvožemyje yra sąlyginai mažas, tačiau jų fiziologinė reikšmė augaliniuose organizmuose yra labai didelė.
Kartais sodininkai uoliai „maitina” pomidorus azotu, fosforu ir kaliu, tačiau neatsižvelgia į mikroelementus. Nedarykite šios klaidos ir atkreipkite dėmesį į būsimojo derliaus pomidorus.
- Geležis – pirmiausia pagelsta jauni, o paskui ir senesni lapai. Esant ūmiam trūkumui audiniai žūsta.
- Varis – sulėtėja augimas, stiebas plonėja ir kietėja, nesiformuoja žiedai. Lapai patamsėja, tampa melsvos spalvos ir susisuka.
- Manganas – susidaro maži lapai su šviesiomis dėmėmis tarp gyslų. Ūgliai pailgėja, augalas prastai vystosi ir prastai žydi.
- Cinkas – lapai pašviesėja, tampa mažesni ir formuojasi asimetriškai. Sulėtėja šaknų sistemos vystymasis, stiebai tampa ploni ir sumedėję.
- Boras – pomidorų vystymasis labai atsilieka, nauji lapai formuojasi daugiausia apatinėje stiebo dalyje. Lengvai lūžta stiebai ir lapkočiai, ant vaisių atsiranda tamsių dėmių.
- Molibdenas – iš pradžių pagelsta ir susisuka dvi pirmosios lapų poros, paskui ant visų lapkočių atsiranda dėmėtumas. Gyslos išlieka žalios, šviesios sritys išsipučia, o lapai susisuka į viršų. Stiebai tampa stori ir sumedėję.
Dažniausiai mikroelementų trūkumas pastebimas tuose pomidorų auginimo vietose, kurios tręšiamos tik mineralinėmis trąšomis. Organinėse medžiagose yra tam tikras šių medžiagų kiekis augalams prieinamu pavidalu, tačiau situaciją visiškai ištaisyti galima tik tręšiant mikroelementinėmis trąšomis.
Parašyti komentarą