Šiemet mūsų sodą užpuolė neįprastai stipri amarų invazija. Jau nuo ankstyvo pavasario pastebėjau, kad daugelis mėgstamų augalų pradėjo aiškiai nykti: ant lapų atsirado smulkių vabzdžių, siurbiančių augalų sultis, o ūgliai vysta, gelsta ir nustoja augti.
Pasikalbėjusi su kaimynais sodo bendrijoje ir pažįstamais sodininkais sužinojau, kad ši problema šį sezoną palietė daugelį – beveik visi skundžiasi masiniu amarų protrūkiu.
Ir kas nustebino – pirmą kartą per visus sodininkystės metus šis kenkėjas užpuolė net braškes. Anksčiau ši kultūra nebuvo pažeidžiama amarų, ir tokie staigūs pokyčiai mane tikrai nustebino, tiesą sakant, net šiek tiek išmušė iš vėžių.
Vis dėlto negalima pasiduoti panikai: jei viską paliksime likimo valiai, yra rizika likti be ilgai lauktų uogų, daržovių ir vaisių derliaus. Situacijoje, kai amarai dauginasi neįtikėtinu greičiu, labai svarbu rasti tikrai veiksmingą kovos būdą.
Esu ištikima ekologiškai sodininkystei – stengiuosi kiek įmanoma sumažinti cheminių priemonių naudojimą savo sode, kad išsaugočiau šeimos sveikatą, nekenkčiau aplinkai ir visiems sodo gyventojams. Jau kelerius metus naudoju patikrintą ir saugų kovos su amarais metodą, kuris leidžia apsieiti be pramoninių insekticidų ir parduotuvėse parduodamų preparatų.
Mano patikrintas metodas be „chemijos“ – tai preparatas…
Pirmasis būdas
Dalinuosi savo receptu: tirpalui paruošti reikės 2,5 litro vandens ir maždaug pusės valgomojo šaukšto specialaus šunų šampūno nuo blusų. Svarbiausia – naudoti būtent šampūną su insekticidiniu poveikiu, o ne įprastą ploviklį ar kosmetinę priemonę.
Toks šampūnas veiksmingai veikia kenkėjus, juos naikina, bet nekenkia augalams ir naudingiems vabzdžiams. Paruoštą tirpalą gerai išmaišau, kad neliktų nuosėdų, ir supilu į sodo purkštuvą.
Ypatingą dėmesį skiriu tam, kad apdorojimas pasiektų visas pažeistas augalo dalis, t. y. mūsų tikslas – pataikyti tiesiai į amarus. Paprastai purškiu lapus iš abiejų pusių, ypač atkreipiu dėmesį į apatinę pusę, nes būtent ten dažniausiai susikaupia kenkėjai. Taip pat stengiuosi apdoroti jaunus ūglius, kuriuose amarai dauginasi ypač sparčiai.
Po apdorojimo šampūno tirpalu bitės ir kiti apdulkintojai ant augalų nesileidžia – kvapas juos atbaido, bet nekenkia. Taip susidaro natūrali barjera, kuri vienu metu išlaiko ekosistemos pusiausvyrą sode ir užtikrina derliaus saugumą.
Žinoma, apdorojant reikia būti labai atsargiam: svarbu, kad tirpalas patektų tiesiai ant amarų, kitaip procedūros veiksmingumas labai sumažės. Tai reikalauja tam tikro kruopštumo – kartais tenka praskleisti tankią lapiją, kad pasiektum visas reikalingas „kišenėles“ ant augalo.
Tačiau sugaištas laikas visiškai atsiperka: vos po kelių tokių apdorojimų kenkėjų skaičius pastebimai sumažėja, o derlius išgelbėtas.
Antras būdas be „chemijos“
Jei užkrėstų augalų nėra daug arba kalbame, pavyzdžiui, apie jaunus daigus ar atskirus mažus krūmelius, naudoju kitą metodą. Dubenyje sumaišau šiltą muiluotą vandenį, suplaku iki storų putų ir atsargiai panardinu užkrėstus viršūnėlius ir ūglius tiesiai į šį tirpalą kartu su putomis. Reikia stengtis, kad muiluota „kepurė“ padengtų visas amarų kolonijas. Užtenka palaikyti kelias minutes, po to augalą galima nuplauti švariu vandeniu.
Kaip rodo praktika, vienos ar dviejų tokių procedūrų visiškai pakanka, kad atsikratytum amarų.
Šiandien, kai kova už ekologišką požiūrį tampa ypač aktuali, tokie metodai tampa ne tik paklausūs, bet ir, galbūt, patys teisingiausi.
Veiksmingos priemonės kovai su amarais: patirtis ir rekomendacijos
Labai dažnai galima pastebėti, kad amarų kolonijos pirmiausia atsiranda ant apatinių medžių ir krūmų ūglių, o vėliau palaipsniui kyla aukščiau. Toks plitimas susijęs su amarų gyvenimo ciklo ypatumais: žiemą viršutiniuose šakose esančios kiaušinėliai paprastai žūva nuo šalčio, o prie augalo pagrindo, po sniego danga, amarai sėkmingai peržiemoja. Pavasarį, atšilus orams, jie pradeda aktyviai daugintis, o jų plitimą sode skatina tiek skruzdėlės, tiek pavasarį pasirodžiusios skraidančios patelės.
Skruzdėlės atlieka svarbų vaidmenį amarų plitime: jos saugo šiuos kenkėjus nuo natūralių priešų, perneša jų lervas ant naujų ūglių ir mainais gauna saldžią medaus rasą – amarų išskyras. Būtent todėl kova su amarais turėtų būti derinama su skruzdėlių populiacijos ribojimu sode.
Ypatingą dėmesį reikia skirti reguliariam augalų tikrinimui – kuo anksčiau pastebimi kenkėjai, tuo lengviau su jais kovoti, neleidžiant jiems masiškai plisti į viršutinius ūglius ir bloginti augalo būklę. Laiku pastebėjus amarus galima veiksmingai sunaikinti jų lokalizuotas kolonijas ir užkirsti kelią plačiam plitimui.
Iš asmeniškai patikrintų priemonių galiu išskirti preparatą „Alatars“ – jo neabejotinas pranašumas yra platus veikimo spektras ir pakankamai ilgas apsaugos laikotarpis. Pagal instrukciją, preparatas apsaugo augalus 20–30 dienų po apdorojimo. Aš naudoju „Alatarą“ juodųjų serbentų ir kitų krūmų apdorojimui pačioje sezono pradžioje, kai amarai tik pasirodo. Po naudojimo amarai praktiškai išnyko, naujų pažeidimų nebepastebėta, ir net serbentų lapuose šiemet nesusidarė gūžės. Lapai liko švarūs ir sveiki.
Atkreipiu dėmesį: labai svarbu atidžiai susipažinti su kiekvienos priemonės naudojimo instrukcija. Daugelis cheminių priemonių turi griežtus naudojimo kartų per sezoną apribojimus. Per dažnas ar pakartotinis naudojimas gali sukelti amarų atsparumą tam tikrai medžiagai, dėl to pakartotiniai purškimai bus mažiau veiksmingi.
Jei norite sumažinti cheminių medžiagų naudojimą sode, siūlau pirmiausia išbandyti biologines priemones. Tarp populiariausių – „Fitoverm“ ir „Biotlin“. Jos amarus veikia švelniau, jų veikimo laikotarpis trumpesnis nei stiprių cheminių preparatų, tačiau jos daug saugesnės žmonėms ir aplinkai. Pavyzdžiui, po purškimo „Fitovermu“ jau po trijų dienų veiklioji medžiaga suyra – derlių galima drąsiai vartoti, jei jis prieš tai kruopščiai nuplaunamas.
Visgi vieno purškimo nepakanka – dažnai reikia 2–3 purškimų biologinėmis priemonėmis kas 5–7 dienas.
Tačiau jei amarų invazija tampa masinė ir jų neįmanoma atsikratyti biologinėmis ar liaudiškomis priemonėmis, teks naudoti stipresnius insekticidus. Gerai pasiteisinę preparatai yra „Stozhars“, „Batraiders“, „Aktara“ ir kiti. Šios priemonės veikia ilgai – jų sudedamosios dalys išlieka augalo viduje kelias savaites, neleidžiant susiformuoti naujoms amarų kolonijoms.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad visi insekticidai – net patys veiksmingiausi – laikui bėgant praranda savo veiksmingumą. Kenkėjai pripranta, ir purškimas nebeduoda norimo rezultato.
Todėl rekomenduojama keisti naudojamas priemones, o idealiu atveju derinti prevencines priemones (ankstyvo pavasario purškimą, piktžolių naikinimą, kovą su skruzdėlėmis, repelentinių augalų sodinimą), biologines priemones ir tikslingą insekticidų naudojimą.
Kompleksiškai kovojant su amarais, atsižvelgiant į šių kenkėjų biologinį vystymosi ciklą ir laiku naudojant veiksmingas priemones, galima žymiai sumažinti žalą ir kasmet gauti sveiką, gausų derlių.
Parašyti komentarą