Prasidėjus pavasariui, daugelis sodininkų ir daržininkų skuba pradėti sėją – ne tik daigams namuose, bet ir nešildomuose šiltnamiuose ar tiesiog atvirose lysvėse. Tačiau dažnai tokie bandymai būna nesėkmingi: sėklos nesudygsta arba sudygsta netolygiai, tenka persėti iš naujo. Kodėl taip nutinka? Agronomai paaiškina, kad sėkmės raktas slypi ne tik sėjos laiko pasirinkime, bet ir tinkamoje dirvožemio temperatūroje.
Reikalinga dirvožemio temperatūra skirtingoms kultūroms
Dirvožemio temperatūra turi būti matuojama skirtingame gylyje, priklausomai nuo sėjos būdo:
- Nešildomuose šiltnamiuose – 7-8 cm gylyje
- Atvirose lysvėse – iki 10 cm gylyje
- Šiltose lysvėse – 5-7 cm gylyje
Tiksliausius rezultatus suteikia specialūs dirvožemio termometrai, tačiau esant reikalui galima naudoti ir įprastus, nors pastarieji gali būti mažiau tikslūs.
Temperatūros rekomendacijos:
- Šalčiui atsparios kultūros (pvz., ridikai, špinatai, salotos) – nuo +5 ºC. Jei temperatūra žemesnė – sėjos geriau vengti.
- Vidutinio atsparumo šalčiui kultūros (pvz., morkos, burokėliai, kopūstai) – nuo +8 ºC.
- Šilumą mėgstančios kultūros (pvz., pomidorai, agurkai, paprikos) – nuo +10 ºC ir aukščiau.
Kada matuoti dirvožemio temperatūrą?
Kad įvertintumėte, ar sąlygos tinkamos sėjai, dirvožemio temperatūrą reikia matuoti du kartus:
- Vakare, po saulėlydžio
- Ryte, praėjus 2-3 valandoms po saulėtekio
Jei abu matavimai rodo panašią temperatūrą, galima sėti – yra didelė tikimybė, kad sėklos sėkmingai sudygs. Jei temperatūra labai skiriasi, verta dar palaukti.
Venkite dirbtinio šildymo
Nereikėtų bandyti dirbtinai šildyti dirvožemio prieš sėją, pavyzdžiui, laistant jį karštu vandeniu, naudojant juodą mulčią ar kitais būdais. Tokie metodai gali lemti didelį temperatūros svyravimą, o naktį stipriai atvėsus, augalų daigai gali patirti šoką ir nebesudykti. Geriau palaukite, kol dirvožemis natūraliai pasieks reikiamą temperatūrą – tai užtikrins stipresnius ir sveikesnius daigus.