Naujame įraše, padarytame remiantis NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų duomenimis, matyti 13 metų trunkantis Grenlandijos ledo dangos tirpimas. Žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime matyti, kad nuo 2010 iki 2023 m. Grenlandija neteko 2347 kubinių kilometrų ledo – tiek, kiek jo yra didžiausiame Afrikos ežere Viktorijos ežere.
Duomenys rodo, kad ledo skydo pakraščiai tirpsta daug greičiau nei centras, ypač ten, kur ledynai įteka į jūrą. Kaip praneša „Live Science“, vidutiniškai ledo aukštis sumažėjo 1,2 metro, tačiau kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Zachariae Isstrøm ledyne, užfiksuotas net 75 metrų praradimas. Be to, palydovinės nuotraukos rodo, kad daugiausia ledo neteko į vandenyną išplaukiantys atskilę ledynai.
Vizualizacijoje raudonai pažymėtos sritys aiškiai rodo didžiausius nuostolius. Ją galite peržiūrėti toliau:
What you see is real and not a #climatehoax
ESA and NASA satellites show dramatic footage of Greenland Ice Sheet melting
Altogether, the ice sheet shrank by 2,347 cubic kilometers across the 13-year survey period—enough to fill Africa’s Lake Victoria.https://t.co/fABZG9478Z pic.twitter.com/sstykcGOYI
— GO GREEN (@ECOWARRIORSS) December 22, 2024
Tirpstanti Grenlandija
Nortumbrijos universiteto mokslininkų atlikto tyrimo, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, tikslas buvo ne tik išmatuoti ledo nykimą, bet ir palyginti rezultatus, gautus dviem skirtingais palydovais – ESA „CryoSat-2“ ir NASA „ICESat-2“. Pirmasis Žemės paviršiaus aukščiui matuoti naudoja radarą, o antrasis – lazerinę technologiją. Tačiau abiejų palydovų užduotis – stebėti Grenlandijos ledo dangos storio pokyčius.
Palyginus duomenis paaiškėjo, kad abiejų palydovų matavimai skyrėsi tik 3 proc. ir tai patvirtina didelį jų tikslumą bei galimybę sujungti rezultatus, pabrėžia „Live Science“. Juolab kad abu palydovai nuo 2020 m. juda tomis pačiomis orbitomis, sinchronizuodami savo stebėjimus.
Nuo 1998 m. Grenlandijos ledo skydas praranda masę, kuri dabar yra antras pagal dydį pasaulinio jūros lygio kilimo veiksnys. Kaip pažymėjo mokslininkai, blogiausia padėtis buvo 2021 ir 2019 m., kai Grenlandijoje buvo itin šiltos vasaros ir ledo skydas kasmet vidutiniškai prarasdavo daugiau nei 400 kubinių kilometrų savo tūrio.
Už ICESat-2 misiją atsakingas NASA mokslininkas Torstenas Markusas pabrėžė savo pareiškime: „Iš seserinių misijų duomenų galima susidaryti nuoseklų Grenlandijoje vykstančių pokyčių vaizdą. Suprasdami radarų ir lazerinių matavimų skirtumus ir panašumus, galime visapusiškai išnaudoti jų papildomas savybes.“
Kadangi ledo dangos masės nykimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių pasaulinio jūros lygio kilimą, šios išvados yra labai naudingos, o ateityje palydoviniai duomenys gali atlikti svarbų vaidmenį ruošiantis klimato kaitos padariniams ir prie jų prisitaikant.
Šaltinis: Wp.pl
