„Google“ ką tik pristatė kvantinį lustą „Willow“, kuris gali atlikti skaičiavimus per 5 minutes, kuriems geriausiems pasaulio superkompiuteriams prireiktų 10 septilijonų metų! Ar tai reiškia, kad esame ant technologijų revoliucijos slenksčio? Ar „Willow” atvers kelią į tokias sritis kaip dirbtinis intelektas, medicinos tyrimai ir netgi laiko kelionės?
Šios naujienos vėl įžiebė diskusijas apie blokų grandinių, decentralizuotų registravimo knygų, naudojamų tokioms skaitmeninėms valiutoms kaip Bitcoinas, saugumą. Ar ateities kvantinis kompiuteris galėtų pažeisti kriptovaliutos šifravimą, leisdamas vagims pasisavinti neįsivaizduojamas sumas?
Kaip praneša „Fortune“, Kento universiteto mokslininkai dar nepatikrintame tyrime nustatė, kad rizika yra labai reali. Tiesą sakant, vien tik blokų grandinės atnaujinimo, siekiant apsaugoti ją nuo šifravimą laužančio kvantinio kompiuterio, prastovos laikas gali pailgėti iki 76 dienų, o dėl to patirti nuostoliai, tikėtina, būtų milžiniški.
„Nutraukti technologijos veikimą… gali būti labai, labai brangu, net jei ji išjungta tik kelias minutes ar valandas“, – „Fortune“ sakė tyrimo bendraautoris ir Kento universiteto vyresnysis lektorius Carlosas Perezas-Delgado.
„Jei dabar turėčiau galingą kvantinį kompiuterį, galėčiau iš esmės perimti visą Bitcoiną“, – pridūrė jis. „Jau rytoj galėčiau skaityti visų el. laiškus ir patekti į visų kompiuterių paskyras, ir tai yra tiesa“.
Tačiau tikslus šios grėsmės aktualumas tebėra labai diskutuotinas. Atnaujindami savo ataskaitą praėjusią savaitę, „AllianceBernstein“ analitikai teigė, kad Bitcoino kūrėjai turėtų „pradėti ruoštis kvantinei ateičiai“.
Tačiau, kaip rašė analitikai, „bet kokia praktinė grėsmė Bitcoinui atrodo būsianti už dešimtmečių“.
Mokslininkai taip pat teigė, kad norint per vieną dieną pažeisti Bitcoino šifravimą, reikėtų kvantinių kompiuterių su milijonais kubitų.
Analitikai taip pat nustatė, kad SHA-256 šifravimą, kuris šiandien tarnauja kaip Bitcoino kasybos apsaugos priemonė, galiausiai būtų galima pažeisti – nors ir naudojant kvantinę aparatinę įrangą, apie kurią dar net nesvajota.
Plačiau kalbant, išskyrus kriptovaliutų laužymą, naujausias „Google“ kvantinis lustas taip pat smarkiai atsilieka nuo bet kokio praktiškai naudingo veikimo šiuo metu.
„Konkretus atliktas skaičiavimas yra sukurti atsitiktinį pasiskirstymą“, – „X“ tinkle rašė vokiečių fizikė ir mokslo komunikatorė Sabine Hossenfelder, reaguodama į naujausią „Google“ pranešimą. „Šio skaičiavimo rezultatas neturi jokios praktinės naudos“.
Trumpai tariant, nors daugelis sutinka, kad kvantiniai kompiuteriai gali kelti didėjančią grėsmę Bitcoino kriptografijai, kriptovaliutų bendruomenė vis dar gali turėti pakankamai laiko įgyvendinti pokyčius, kad apsaugotų blokų grandinę.
O tai pasakyti lengviau nei padaryti. Kaip pažymi „Fortune“, decentralizuotas Bitcoino pobūdis gali paversti šifravimo atnaujinimo diegimą milžiniška užduotimi.
Tačiau tai nereiškia, kad kriptovaliuta neturėtų to daryti. Spalio mėnesio tinklaraščio įraše žymusis kriptovaliutų „Ethereum“ bendraįkūrėjas Vitalikas Buterinas teigė, kad pažangi kvantinių kompiuterių technologija gali turėti „pasekmės visam „Ethereum“ kelio žemėlapiui“.
„Neabejotinas faktas, kurio niekas negali paneigti, yra tas, kad kai mes tai pasieksime, mūsų dabartinis saugumas, kibernetinio saugumo sistemos, apimančios viską nuo Bitcoino iki el. pašto, bus dideliame pavojuje“, – „Fortune“ sakė Perezas-Delgado.
Šaltinis: futurism.com
Nesijaudinkit, atsiras kvantinės piniginės 😉