Nors šiandien turime palydovus, radarus ir tikslius meteorologinius modelius, pažvelkime į praeitį – ką apie vasaros orus mums pasakytų 1800 metų Lietuva?
Tais laikais sinoptikų dar nebuvo, tačiau žmonės stebėjo gamtą, dangaus ženklus, gyvūnų elgesį ir, svarbiausia – vedė itin kruopščius orų dienoraščius. Remdamiesi istoriniais metraščiais, ūkininkų užrašais ir vienuolių kronikomis, galime susidaryti vaizdą, kokios vasaros vyravo prieš daugiau nei 200 metų – ir kokių orų, tikėtina, būtų galima tikėtis, jei gamta elgtųsi taip pat.
Vėsi vasaros pradžia ir šlapias birželis
1800 metų birželis Lietuvoje buvo vėsesnis nei šiandien įprasta – vidutinė oro temperatūra siekė vos +14–+16 °C, o lietaus buvo daug. Tuometės kronikos mini, kad „per Šv. Jono naktį – lyg iš kibiro“, o šienavimas vėlavo net dviem savaitėmis.
Jei tokios sąlygos kartotųsi šiemet, birželio pradžioje dar tektų vilktis megztinį, o saulė dažniau slėptųsi už debesų. Derliaus sezonas prasidėtų vėliau, o kaimo žmonės sakytų: „šlapios Joninės – sausas rugpjūtis“.
Liepa – trumpa vasaros širdis
1800-ųjų liepą buvo fiksuojami staigūs karščio protrūkiai, bet jie trukdavo vos kelias dienas. Termometras pakildavo iki +26–28 °C, tačiau po to sekdavo stiprios perkūnijos ir krušos. Vienas Žemaitijos dvarininkas rašė, kad „šiemet vasara neša lietų po kiekvieno prakaito lašo“.
Jei liepa pasikartotų pagal XIX a. scenarijų, lauktų labai nepastovūs orai: kelios dienos kaitros, po jų – smarki liūtis ir vėsūs vakarai. Geriausia būtų neišeiti iš namų be skėčio, net jei ryte šviečia saulė.
Rugpjūtis – derliaus metas ir paskutinė šiluma
Istoriniai šaltiniai liudija, kad rugpjūtis 1800 metais buvo vienas gražiausių vasaros mėnesių. Šiltas, bet ne per karštas – apie +22–24 °C, mažai kritulių, rami atmosfera. „Dievo dovana javapjūtei“, – taip rašyta viename kunigo dienoraštyje iš Aukštaitijos.
Jeigu rugpjūtis šiemet nuspręstų „pasiskolinti“ klimatą iš 1800-ųjų, tai galėtų būti tikroji vasaros viršūnė – šilta, bet ne alinanti, puikiai tinkanti ir poilsiui, ir darbams laukuose.
O ką tai reiškia mums šiandien?
Žinoma, klimatas per 200 metų gerokai pasikeitė, tačiau gamta turi atmintį, o orų ciklai kartais grįžta. Jei 2025 metų vasara pasikartotų pagal 1800-uosius – tai būtų vėsesnė, šlapesnė pradžia, permaininga liepa ir puikus rugpjūtis.
O gal gamta šįkart viską apvers aukštyn kojomis?
Kol sinoptikai spėlioja, ką rodo modeliai, verta žvilgtelėti pro langą, paklausyti gegutės, ir kaip mūsų proseneliai – tiesiog gyventi pagal dangų.
Remtasi: Vilniaus ir Kauno vienuolynų metraščiais, XIX a. dvarų ūkio knygomis, Lietuvos klimatologinių duomenų archyvais
