Pensija Europoje vis mažiau primena aiškią datą kalendoriuje. Daugelyje šalių ji tampa judančiu tikslu: žmonės gyvena ilgiau, visuomenė sensta, o valstybių pensijų sistemos patiria vis didesnį spaudimą. Todėl vis daugiau Europos valstybių kelia pensinį amžių arba sieja jį su vidutine gyvenimo trukme.
Vienur žmonės vis dar gali išeiti į pensiją gana anksti, kitur jau dabar kalbama apie darbą iki 67 metų, o kai kur – net iki 70-ies. Skirtumai tarp šalių dideli, tačiau bendra kryptis aiški: Europa pamažu ruošiasi ilgesniam darbiniam gyvenimui.
Kodėl pensinis amžius vis didinamas
Pagrindinė priežastis paprasta, nors ir nemaloni: dirbančiųjų mažėja, o pensininkų daugėja. Tai reiškia, kad vis mažiau žmonių moka įmokas į sistemą, iš kurios reikia išlaikyti vis daugiau vyresnio amžiaus gyventojų.
Dėl to valstybės ieško sprendimų. Vienos didina įmokas, kitos skatina privačius pensijų fondus, trečios kelia pensinį amžių. Vis dažniau taikomas modelis, kai pensinis amžius automatiškai siejamas su gyvenimo trukme: jei žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, jie turi ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje.
Skamba griežtai, bet daugeliui vyriausybių tai atrodo vienas realiausių būdų išlaikyti pensijų sistemas.
Vokietija: oficialiai link 67 metų, bet diskusijose jau skamba 70
Vokietijoje pensinis amžius palaipsniui didinamas iki 67 metų. Pilnas perėjimas prie šios ribos turėtų būti pasiektas 2031 metais. Vis dėlto realybėje žmonės dažnai pasitraukia iš darbo anksčiau – vidutinis išėjimo į pensiją amžius dabar siekia apie 64,7 metų.
Tačiau Vokietijoje vis garsiau kalbama, kad to gali nepakakti. Viešose diskusijose pasirodo siūlymų ateityje darbinį gyvenimą pratęsti iki 70 metų. Tokių idėjų šalininkai teigia, kad be ilgesnio darbo pensijų sistemai bus vis sunkiau atlaikyti senėjančios visuomenės spaudimą.
Vis dėlto tokios kalbos kelia daug įtampos. Ne visi darbai vienodi. Viena yra dirbti biure ar konsultuoti nuotoliniu būdu, visai kas kita – fiziškai sunkus darbas gamyboje, statybose, slaugoje ar logistikoje. Todėl klausimas ne tik „kiek ilgai žmonės gali dirbti“, bet ir „kokį darbą jie realiai gali dirbti sulaukę 65 ar 70 metų“.
Prancūzija: ankstesnė pensija ir didžiuliai protestai
Prancūzijoje pensijų tema jau seniai yra viena jautriausių politinių temų. Ilgą laiką prancūzai galėjo išeiti į pensiją nuo 62 metų. Tačiau reforma numato laipsnišką šios ribos didinimą iki 64 metų.
Net toks, palyginti su kitomis šalimis, nedidelis padidinimas sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Prancūzijoje pensija suvokiama ne tik kaip finansinis klausimas, bet ir kaip socialinė teisė, už kurią žmonės pasirengę kovoti gatvėse.
Nepaisant reformų, Prancūzija vis dar išlieka viena iš šalių, kur žmonės gali pasitraukti iš darbo palyginti anksti. Tačiau spaudimas sistemai auga ir ten.
Austrija: palankesnė sistema, bet amžius taip pat keičiasi
Austrija dažnai minima kaip šalis, kur pensijos yra dosnesnės nei Vokietijoje. Viena priežasčių – platesnė įmokų bazė. Į sistemą moka ne tik samdomi darbuotojai, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys.
Šiuo metu Austrijoje vyrai į pensiją išeina sulaukę 65 metų. Moterų pensinis amžius palaipsniui didinamas ir iki 2033 metų turėtų pasiekti tą pačią 65 metų ribą.
Austrijos modelis dažnai vertinamas kaip stabilesnis, bet ir jis neišvengia demografinių iššūkių. Ilgėjanti gyvenimo trukmė reiškia, kad pensijos mokamos ilgiau, todėl sistemos tvarumas išlieka svarbia tema.
Skandinavija: ilgesnis darbas tampa norma
Skandinavijos šalys jau seniai ruošia visuomenę minčiai, kad pensija ateis vėliau. Švedijoje daugelis žmonių išeina į pensiją apie 65 metus, tačiau nemaža dalis dirba ir ilgiau. Sistema ten paremta ne tik valstybine pensija, bet ir papildomais fondais bei kaupiamaisiais elementais.
Danija nuėjo dar toliau. Šalyje pensinis amžius jau dabar siekia apie 67 metus, o ateityje gali kilti net iki 70 metų. Danijos sistema automatiškai reaguoja į gyvenimo trukmės ilgėjimą. Tai reiškia, kad jei danai gyvena ilgiau, pensijos amžius taip pat gali būti didinamas.
Toks modelis atrodo racionalus ekonominiu požiūriu, bet paprastam žmogui jis reiškia vieną dalyką: pensija tampa vis tolimesnė.
Nyderlandai: pensija siejama su gyvenimo trukme
Nyderlandai taip pat pasirinko kryptį, kai pensinis amžius siejamas su gyvenimo trukme. Šiuo metu jis siekia apie 67 metus, bet ateityje gali dar augti.
Svarbus Nyderlandų sistemos elementas – papildomos profesinės pensijų programos. Daugelis darbuotojų kaupia ne tik valstybinei pensijai, bet ir per darbdavių ar sektorių fondus. Tai leidžia senatvėje turėti kelis pajamų šaltinius.
Šis modelis vis dažniau minimas kaip kryptis, kuria gali sekti ir kitos Europos šalys: nepasikliauti vien valstybės pensija, o skatinti papildomą kaupimą.
Ką tai reiškia paprastiems žmonėms
Pagrindinė žinia gana aiški: tikėtis, kad pensija visada ateis anksti ir bus pakankama patogiam gyvenimui, tampa vis rizikingiau. Daugelyje šalių žmonėms teks dirbti ilgiau, o papildomas kaupimas senatvei taps vis svarbesnis.
Tai ypač aktualu jaunesnėms kartoms. Jei šiandien žmogui 30 ar 40 metų, labai tikėtina, kad jo pensijos taisyklės dar keisis. Pensinis amžius gali būti didesnis, o valstybės išmoka gali sudaryti tik dalį reikalingų pajamų.
Todėl vis daugiau ekspertų pataria galvoti ne tik apie oficialų pensinį amžių, bet ir apie asmeninį pasiruošimą: santaupas, papildomą kaupimą, sveikatą, kvalifikaciją ir galimybę dirbti lanksčiau vyresniame amžiuje.
Didžiausia problema – ne visi gali dirbti ilgiau
Politikams lengva pasakyti, kad žmonės gyvena ilgiau, todėl gali ilgiau dirbti. Tačiau gyvenimo trukmė ir sveiko gyvenimo trukmė nėra tas pats.
Žmogus gali sulaukti 85 metų, bet tai nereiškia, kad jis iki 70 metų galės dirbti fiziškai sunkų darbą. Todėl ateityje vis svarbesnis taps klausimas, kaip apsaugoti tuos, kurie dėl sveikatos, darbo pobūdžio ar profesinio išsekimo negali likti darbo rinkoje taip ilgai.
Tikėtina, kad pensijų sistemos turės tapti lankstesnės: vieniems leisti dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją, kitiems sudaryti galimybę pasitraukti anksčiau be skurdo rizikos.
Europa eina viena kryptimi
Nors Prancūzija, Vokietija, Austrija, Danija ar Nyderlandai taiko skirtingus modelius, bendra tendencija aiški: pensinis amžius Europoje didėja. Kai kurios šalys juda lėčiau, kitos greičiau, tačiau visos susiduria su ta pačia problema – visuomenė sensta, o pensijų sistemoms reikia daugiau pinigų.
Todėl klausimas jau nebe tas, ar pensinis amžius keisis. Klausimas – kiek greitai ir kaip teisingai tai bus daroma.
Vieniems 67 metai darbe jau atrodo daug. Kitiems politikai ir ekonomistai vis dažniau mini 70. O paprastam žmogui belieka ruoštis realybei, kurioje pensija nebėra vien valstybės pažadas, bet ir asmeninio planavimo klausimas.
