Karo poveikis gamtai nėra tik dūmų stulpas po smūgio. Ukraina jau parodė, kad šiuolaikinis karas skaičiuojamas šimtais milijonų tonų CO₂ ekvivalento, o Irano konfliktas – nors dar vertinamas ankstyvai – per pirmas dvi savaites jau siejamas su daugiau kaip 5 mln. tonų CO₂e. Didžiausia problema ta, kad tarša nesibaigia fronte: ji persikelia į dirvožemį, vandenį, orą ir būsimą atstatymą.
Pagrindiniai skaičiai: kiek CO₂ išmeta karai
| Konfliktas | Vertintas laikotarpis | Įvertintos emisijos | Ką tai reiškia praktiškai |
|---|---|---|---|
| Karas Ukrainoje | 2022-02-24–2025-02-23 | apie 230–237 mln. t CO₂e | Panašu į Austrijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos metines emisijas kartu |
| Karas / smūgiai Irane | pirmos 14 dienų | daugiau kaip 5 mln. t CO₂e | Daugiau nei Islandijos metinis anglies pėdsakas |
| Izraelio–Gazos konfliktas | naujausias akademinis vertinimas | daugiau kaip 30 mln. t CO₂e | Parodo, kad net regioniniai konfliktai turi atskirą klimato sąskaitą |
Ukrainos karo emisijos pagal „Initiative on GHG Accounting of War“ vertinimą per trejus metus pasiekė apie 230 mln. tonų CO₂e, o kiti to paties vertinimo pristatymai nurodo beveik 237 mln. tonų CO₂e. Irano konflikto atveju skaičiai dar ankstyvi, tačiau Queen Mary University of London ir „Down To Earth“ remiasi analize, pagal kurią pirmos dvi savaitės sugeneravo daugiau kaip 5 mln. tonų CO₂e.
Iš kur atsiranda karo CO₂
Karo emisijos nėra vien tankų ar naikintuvų degalai. Didelė dalis susidaro iš to, kas dažnai nematoma kasdienėse naujienose: amunicijos gamybos, kariuomenės logistikos, gaisrų, sunaikintos infrastruktūros ir vėlesnio atstatymo.
| Taršos šaltinis | Kaip susidaro emisijos | Kodėl tai svarbu |
|---|---|---|
| Karinė technika | Dyzelinas, aviacinis kuras, laivų kuras | Tiesioginės ir greitos CO₂ emisijos |
| Amunicija ir ginklų gamyba | Plienas, chemikalai, sprogmenys, transportas | Emisijos atsiranda dar prieš ginklui pasiekiant frontą |
| Gaisrai | Miškai, laukai, degalų bazės, pramoniniai objektai | Išskiria CO₂, suodžius, kietąsias daleles |
| Naftos ir dujų infrastruktūra | Gaisrai, nuotėkiai, metano išmetimai, fakelinis deginimas | Metanas trumpuoju laikotarpiu klimatą šildo ypač stipriai |
| Griuvėsiai ir atstatymas | Cementas, plienas, stiklas, transportas | Antroji karo klimato sąskaita ateina po kovų |
| Pakeisti civiliniai maršrutai | Ilgesni skrydžiai, apvažiavimai, tiekimo grandinės | Karas didina emisijas net toli nuo fronto |
Būtent todėl Ukrainos atvejis toks svarbus: ten skaičiuojamos ne tik tiesioginės karo operacijos, bet ir gaisrai, infrastruktūros griovimas, pabėgėlių judėjimas, civilinės aviacijos pokyčiai bei būsimas atstatymas.
Ukraina: tarša, kuri lieka žemėje ir vandenyje
Ukrainoje karas paliko ne tik CO₂ pėdsaką. Sprogimai, minos, degalų nuotėkiai ir pramoninių objektų pažeidimai teršia dirvožemį, upes ir požeminį vandenį. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras pabrėžia, kad karas pablogino Ukrainos aplinkos ir klimato iššūkius, ypač dėl toksinės taršos rizikų.
| Poveikio sritis | Kas vyksta | Galimos pasekmės |
|---|---|---|
| Dirvožemis | Sprogmenų likučiai, sunkieji metalai, degalai | Mažesnis žemės ūkio saugumas, ilgalaikė tarša |
| Vanduo | Naftos produktai, cheminės medžiagos, nuotekų sistemų pažeidimai | Užteršti vandens telkiniai ir geriamojo vandens rizika |
| Oras | Gaisrai, sprogimai, dulkės, degančios medžiagos | Kietosios dalelės, toksiniai dūmai, kvėpavimo problemos |
| Ekosistemos | Miškų ir laukų gaisrai, minavimas | Gyvūnų migracija, buveinių sunaikinimas |
| Atstatymas | Cemento ir plieno poreikis | Naujos didelės CO₂ emisijos po karo |
Svarbiausia detalė: net jei dalis pramonės karo metu sustoja ir įprastos ekonominės emisijos sumažėja, tai nereiškia švaresnės aplinkos. Jas pakeičia kitos, pavojingesnės taršos formos – sprogmenys, degalai, griuvėsiai, dulkės ir gaisrai.
Iranas: pavojus kyla dėl energetikos ir pramonės taikinių
Irano atveju aplinkosauginiu požiūriu pavojingiausia tai, kad konfliktas susijęs su energetikos, naftos, dujų ir pramonės infrastruktūra. Kai smūgiai tenka kuro saugykloms, vamzdynams, terminalams ar pramoniniams objektams, į aplinką patenka ne tik CO₂, bet ir kiti teršalai.
| Teršalas / poveikis | Iš kur atsiranda | Kodėl pavojinga |
|---|---|---|
| CO₂ | Degantis kuras, technika, gaisrai | Didina klimato kaitą |
| Metanas | Dujų infrastruktūros pažeidimai, nuotėkiai | Trumpuoju laikotarpiu daug stipresnis šiltnamio efektą sukeliantis veiksnys nei CO₂ |
| Suodžiai ir kietosios dalelės | Degančios naftos, degalų, pastatų ir pramonės objektų gaisrai | Blogina oro kokybę, kenkia kvėpavimo sistemai |
| Sieros ir azoto junginiai | Degalai, pramoninė tarša | Rūgštėjimas, smogas, sveikatos rizika |
| Sunkieji metalai ir chemikalai | Karinė ir pramoninė infrastruktūra | Ilgalaikė dirvožemio ir vandens tarša |
„Bloomberg“ rašė, kad karo metu palydovais fiksuojami metano pliūpsniai gali rodyti pažeistą ar sutrikdytą naftos ir dujų infrastruktūrą. „Chemical & Engineering News“ taip pat pabrėžia, kad smūgiai kuro objektams, karinėms bazėms ir pramoninėms teritorijoms gali palikti ilgalaikį toksinį paveldą aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kodėl atstatymas tampa antra karo taršos banga
Karo klimato žala nesibaigia paliaubomis. Po jų prasideda atstatymas, o jis beveik visada reiškia didžiulius cemento, plieno, stiklo, asfalto, transporto ir energijos kiekius.
| Atstatymo elementas | Kodėl teršia |
|---|---|
| Cementas | Viena taršiausių statybinių medžiagų dėl gamybos proceso |
| Plienas | Reikalauja daug energijos ir aukštos temperatūros |
| Griuvėsių tvarkymas | Transportas, smulkinimas, rūšiavimas, atliekų sandėliavimas |
| Kelių ir tiltų atkūrimas | Asfaltas, betonas, sunkioji technika |
| Energetikos objektų remontas | Nauja įranga, metalai, logistika |
Dėl to tikroji karo CO₂ sąskaita paprastai didesnė nei matoma per aktyvias kovas. Ukraina tai jau rodo skaičiais: atstatymo emisijos įtraukiamos kaip viena iš karo klimato žalos dalių.
Trumpas palyginimas: Ukraina ir Iranas
| Klausimas | Ukraina | Iranas |
|---|---|---|
| Emisijų apskaičiavimas | Jau yra kelių metų detalūs vertinimai | Vertinimai dar ankstyvi ir fragmentiški |
| Pagrindiniai CO₂ šaltiniai | Karinė veikla, gaisrai, infrastruktūros griovimas, atstatymas | Smūgiai energetikai, naftai, dujoms, pramonei, karinei infrastruktūrai |
| Ilgalaikė rizika | Minos, užterštas dirvožemis, griuvėsiai, vandens tarša | Naftos ir dujų tarša, metanas, pramoniniai toksinai |
| Poveikio mastas | Šimtai mln. t CO₂e per trejus metus | Daugiau kaip 5 mln. t CO₂e per pirmas 14 dienų pagal ankstyvą analizę |
| Didžiausia nežinomybė | Kiek emisijų sukels visas atstatymas | Kiek tęsis konfliktas ir kiek bus pažeista energetikos infrastruktūra |
Kodėl tai svarbu paprastam žmogui
Karo tarša nėra tik „tolima“ ekologinė tema. Ji veikia maisto kainas, energijos kainas, oro kokybę, sveikatą ir ateities mokesčius atstatymui. Jei karas pažeidžia energetikos infrastruktūrą, brangsta kuras. Jei užteršiama žemė, sudėtingėja žemės ūkis. Jei degina pramoninius objektus, žmonės kvėpuoja ne tik dūmais, bet ir cheminėmis dalelėmis.
Klimato požiūriu karas yra dvigubas smūgis. Pirmiausia jis išmeta milžiniškus kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tada sunaikina tai, ką vėliau reikės atstatyti dar kartą iš cemento, plieno ir kuro. Ukraina šią kainą jau pavertė skaičiais, o Iranas rodo kitą pavojingą scenarijų: kai karo taikiniais tampa nafta, dujos ir pramonė, tarša gali išplisti toli už mūšio zonos.
