Sužinokite plačiau apie Stambulo konvenciją, kuri priimta ir pasirašyta gali paveikti visus Lietuvoje gyvenančius žmones.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių smurto prieš moteris formų visame pasaulyje. Beveik 30 proc. moterų visame pasaulyje yra patyrusios fizinį ar psichologinį smurtą. Smurtas artimoje aplinkoje yra ne tik moterų problema – jis turi ilgalaikių neigiamų pasekmių ir vaikams.
Stambulo konvencija
Europos Taryba, suprasdama smurto šeimoje problemos mastą ir sudėtingumą, 2011 m. priėmė ir davė Europos Tarybos šalims pasirašyti šią Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Konvencija buvo novatoriškas žingsnis kuriant teisinę sistemą, užkertančią kelią visų formų smurtui prieš moteris (ypatingą dėmesį skiriant smurtui šeimoje).
Iš visų Europos Tarybos šalių Stambulo konvencijos nepasirašė tik Azerbaidžanas ir Rusija.
Kodėl kai kurios šalys taip neigiamai vertina konvenciją?
Klaidingą nuomonę apie šią konvenciją skleidžia valdžioje esančios konservatyvios (daugiausia vyriškos) partijos ir religinės organizacijos. Jų nuomone, konvencija kenkia šalies tradicijoms ir istorijai, krikščionių religijai bei binariam moterų ir vyrų apibrėžimui. Konvencija dažnai vertinama kaip bandymas sunaikinti šeimą ir skatinti „vakarietiškus seksualinius nukrypimus“, tokius kaip homoseksualumas, transeksualumas, tos pačios lyties santuokos ir t.t. Tuo pačiu nepaisoma, kad stereotipiniai lyčių ir socialiniai vaidmenys tampa smurto ir nelygybės šaltiniu.
30 straipsnis. Kompensacija 1 Šalys imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad aukos turėtų teisę reikalauti kompensacijos iš smurtautojų dėl bet kurios nusikalstamos veikos, kaip nustatyta pagal šią Konvenciją. 2 Aukoms, patyrusioms sunkių kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymą, skiriama tinkama valstybės kompensacija, tiek, kiek žala nėra kompensuojama iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, smurtautojo, draudimo ar valstybės finansuojamų sveikatos ir socialinių tarnybų. Tai nekliudo Šalims išsireikalauti iš smurtautojo aukai skirtą kompensaciją, jeigu deramai atsižvelgiama į aukos saugumą. 3 Priemonėmis, kurių imamasi pagal 2 dalį, užtikrinama, kad kompensacija būtų išmokėta per pagrįstą laiką.
– „Stambulo konvencija“
Kokia nauda iš Stambulo konvencijos?
Paprastam lietuviui – jokios naudos. Mūsų Lietuvos Respublikos konstitucija jau apibrėžia visus įstatymus dėl smurto šeimoje ar prieš moteris. Šie įstatymai yra priimti ir jais vadovaujamasi.
Tarkime, Jūs esate moteris, kuri apsimeta ar įsivaizduoja esanti vyru. Nueinate į vyrų tualetą ir reikalus atliekate ten. Ten esantis vyras tikriausiai Jus išgrūstų lauk iš šio tualeto. Bet čia pasirodo – Stambulo konvencija! Jūs paduodate šį vyrą į teismą už lyčių nelygybę ir laimite! Žinoma, atvirkštinis variantas taip pat būtų galimas. Štai kas atsitiktų, jeigu Stambulo konvencija būtų ratifikuota!
Ką reiškia žodis ratifikuota?
Ratifikacija – aukščiausios valstybinės valdžios institucijos aktas, kuriuo (pa)tvirtinama tarptautinė sutartis.
