Obelys gali džiuginti gausiu derliumi apie 25-30 metų. Tačiau laikui bėgant arba po didelių šalčių medžiai gali pradėti prastai derėti, jų šakos tampa trapios ir, neretu atveju, lūžta.
Vis tik, tinkamai prižiūrint vaismedį, visiškai įmanoma “atgaivinti” ir užtikrinti ne tik sėkmingą jo tolimesnį gyvavimą, bet ir gausų derlių.
„Gaivinimo“ planas
Geriausias būdas atgaivinti seną vaismedį – palaipsniui genėti jį tris sezonus. Ši schema leis medžiui atsigauti ir išgyventi kiek įmanoma ilgiau.
Požymiai, kad obelį reikia “atjauninti”:
- medžio viršūnė yra visiškai sausa;
- ant skeletinių šakų atsiranda didelių įtrūkimų;
- pablogėjęs vaisių skonis;
- mažas metinis prieaugis arba jo nebuvimas;
- masinis vaisius vedančių šakų džiūvimas.
Tinkamas senų obelų genėjimas:
- pirmiausia nupjaunamos stambios šakos, po to – smulkios;
- stambias šakas geriau genėti dalimis, judant kamieno link, kad žievė nesuaižėtų;
- vienu metu pašalinama ne daugiau kaip trečdalis vainiko;
- šakos turėtų būti nupjaunamos nepaliekant mazgų, kad nesukeltų puvinio, nes puvinys visada gali plisti toliau ir kelti grėsmę obelų gyvybei;
- visi pjūviai nuvalomi aštriu peiliu, po to apdorojami sodo laku arba specialiais dažais. Didžiausius pjūvius (didesnius nei 6 cm) po apdorojimo reikėtų “apvynioti” juoda plėvele visam vegetacijos sezonui;
- jei vienu metu genimi keli medžiai, būtinai dezinfekuokite įrankius, kad neperneštumėte kokios nors infekcijos ant sveiko medžio.
Prenumeruoti
Prisijungti
0 Komentarai(ų)
Naujausi