Galbūt net neįtarėte, bet dilgėlės turi tiek daug naudingų savybių, kad nereikėtų jų tiesiog išmesti. Štai kaip panaudoti šį augalą.
Sodininkų nuomonės apie tokį sudėtingą augalą kaip dilgėlė skiriasi. Kai kurie skundžiasi, kad ši piktžolė užėmė visą sklypą, todėl nėra vietos kultūriniam augalui. Kiti, patyrę sodininkai, sako, kad tai labai geras augalas. Tačiau kur tiesa?
Dilgėlės dažnai tiesiog nupjaunamos ir išmetamos, nes manoma, kad piktžolėse nėra nieko naudingo. Iš tiesų šis augalas gali tapti tikru jūsų draugu.
Dilgėlių nauda
Dirvose, kuriose dilgėlės auga jau daugelį metų iš eilės, derlius bus daug geresnis nei tose vietose, kur kultūriniai augalai augo ilgą laiką. Laukinėje žemėje ypač gerai augs morkos ir ridikėliai. Taip yra todėl, kad tokioje dirvoje yra daug humuso.
Teritorijoje, kurioje ilgą laiką augo dilgėlės, yra pagrindinis ir net svarbiausias komponentas – humusas, galintis padidinti populiarių kultūrinių augalų, kuriuos sodininkai aktyviai augina savo sklypuose, derlių.
Be to, toje vietoje užaugus dilgėlėms, dirvožemis įgauna neutralų rūgštingumo lygį, o tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl toje vietoje gerai vystosi beveik visi sodo augalai. Be to, ekspertų teigimu, dirvožemyje išlieka daug kalio, silicio ir aminorūgščių.
Dilgėlės dar vadinamos puikiu bioindikatoriumi. Kadangi į dirvožemį išskiria daug įvairių cheminių junginių, kurie reikalingi mikroorganizmams.