Alavijas apima iki 260 rūšių daugiamečių žolinių augalų, kurių daugelis auginami kaip kambariniai augalai. Natūrali jo buveinė – sausringi Afrikos regionai. Alavijo lapai paprastai būna mėsingi, su spygliais arba be jų. Kai kurios alavijo rūšys naudojamos medicinoje – jo sultimis gydomi nudegimai ar pūliniai, be to, alavijas turi jauninamąjį ir atkuriamąjį poveikį odai.
Alavijo priežiūros taisyklės
- Apšvietimas
Alavijas yra šviesą mėgstantis augalas, todėl patartina jį statyti prie lango ir neslėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei alavijas ilgą laiką buvo pavėsyje, jį reikėtų pamažu pripratinti prie tiesioginės saulės. Žiemą augalui gali prireikti papildomo apšvietimo – tinka liuminescencinės lempos.
- Temperatūra
Vasarą ji gali būti kambario temperatūros. Jei yra vietos, kambarinį alaviją galima išnešti į lauką, saugant jį nuo kritulių. Jei augalas visą laiką laikomas patalpoje, reikia užtikrinti šviežio oro antplūdį. Žiemą augalas ilsisi, todėl optimalu jį laikyti ne aukštesnėje kaip +14 °C temperatūroje.
- Laistymas
Aktyvaus augimo laikotarpiu alavijas laistomas iš karto, kai tik išdžiūsta viršutinis žemės sluoksnis. Žiemą laistymas mažinamas, leidžiant žemei šiek tiek išdžiūti, bet ne visiškai perdžiūti. Jei vanduo patenka į lapų rozetę, stiebas gali supūti ir dėl to augalas žus.
- Oro drėgmė
Oro drėgmė nėra svarbi normaliam alavijo vystymuisi.
- Žydėjimas
Kad augalas žydėtų, jis turi pereiti į ramybės periodą, kurį gali užtikrinti žema oro temperatūra ir ilgas šviesus paros metas. Tokias sąlygas namuose sukurti gana sunku, todėl alavijo žydėjimas patalpoje yra veikiau išimtis nei taisyklė.
- Tręšimas
Alavijas gerai reaguoja į tręšimą mineralinėmis trąšomis kas mėnesį. Jį reikėtų tręšti nuo pavasario vidurio iki ankstyvo rudens, po to trąšomis tręšiama tik kitą pavasarį.