Versalio sodai – prancūziškojo stiliaus parkų šedevras
Versalio sodai, esantys 800 hektarų plote netoli Paryžiaus, buvo ir tebėra vienas iš nuostabiausių ir gražiausių parkų pasaulyje.
Versalio rūmai buvo pagrindinė Prancūzijos karalių rezidencija nuo Liudviko XIV laikų. Kelių kartų architektų, skulptorių, dekoratorių ir kraštovaizdžio architektų sukurtas parko ansamblis yra laikomas idealios karališkos rezidencijos pavyzdžiu.
Versalio sodai
Versalio rūmų architektūros ir parko dizaino stebuklas padarė didelę įtaką kitų Europos rūmų ir sodų kūrimo sampratos koncepcijai.
1661 m. Liudvikas XIV pavedė André Le Nôtre suprojektuoti Versalio parką, kuris, jo manymu, buvo toks pat svarbus kaip ir patys rūmai.
Reikėjo keturiasdešimt metų ir titaniškų pastangų, kad kraštovaizdžio kūrimo darbai būtų galutinai užbaigti. Žinoma, André Le Nôtre’as dirbo ne vienas. Karaliaus pastatų prižiūrėtojas Jeanas-Baptiste’as Colbertas vadovavo projektui nuo 1664 iki 1683 m.
1664 m. Sausio mėn. Charlesas Lebrunas buvo paskirtas pirmuoju karaliaus dailininku, pagal jo piešinius buvo sukurta daugybė skulptūrinių kompozicijų, statulų ir fontanų.
Didžiulėje parko teritorijoje yra kruopščiai prižiūrimos vejos, įspūdingos įvairių augalų ir gėlių kompozicijos (vyraujančios spalvos – mėlyna, geltona, raudona, violetinė ir įvairūs pasteliniai šių spalvų atspalviai), kanalai su tiltais, šiltnamiai, tvenkiniai, statulos, skulptūros ir 1 400 nuostabių vandens fontanų krioklių ir kaskadų pavidalu.
Centrinė Versalio sodų ašis yra Didysis kanalas, kuris sukuria vandenyno vaizdą iki pat horizonto, atspindėdamas besileidžiančią saulę.
Aplink kanalą galime rasti daugybę plantacijų, gėlynų, takų, tvenkinių, taip pat giraięių, kuriose dekoratyvinių šviestuvų ir nuostabių augalų fone vasarą šokdavo dvariškiai. Marmuro ir bronzos statulos yra pastatytos palei takus ir paslėptos lapijoje.
Netoli rūmų komplekso buvo pastatytas žavus nuošalus kaimas, skirtas Marijos Antuanetės pramogoms. Jo šiaudiniai kotedžai, vandens malūnas ir ežeras atspindėjo vyravusios epochos valstiečių gyvenimą Prancūzijoje.
Kadangi prancūziškas sodas suprojektuotas didelėje teritorijoje, takai taip pat yra svarbus sodo dizaino komponentas. Beveik visi jie yra iškloti akmenimis arba plytelėmis. Šalia takų galite pamatyti daugybę skulptūrų, saulės laikrodžių, kolonų ir kitų parko dekoracijų.
1979 m. Versalio parkas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Po niokojančios žiemos audros 1989 m., kuri rūmų teritorijoje sunaikino daugiau nei 1 000 medžių, Prancūzijos vyriausybė ėmėsi didelio masto atnaujinimo ir rekonstrukcijos projekto.
Uraganas 1999 m. pasiglemžė apie 10 000 medžių, įskaitant tuos, kuriuos pasodino Napoleonas.
Kasmet šiame nuostabiame parko komplekse apsilanko apie devyni milijonai žmonių. Parc de Versailles dizainas bėgant metams pasikeitė, tačiau nepakito jo grožis, užpildantis lankytojo sielą grožiu ir harmonija.
Taip pat skaitykite: