Stovite švarutėliame vonios kambaryje, o nosį riečia nemalonus kanalizacijos dvokas. Tualetas blizga, grindys sausos, niekas nevarva – bet kvapas toks, lyg kažkur po plytelėmis būtų atsivėręs „portalas į požemį“. Daugelis patiria šią problemą ir jaučiasi bejėgiai. Laimei, dažniausiai kaltos ne brangios avarijos, o smulkios, bet svarbios detalės, apie kurias statytojai ar ankstesni savininkai tiesiog „pamiršo“.
Štai dažniausios priežastys ir kaip jas pašalinti už nedidelę kainą.
1. Problema su tualeto gofruote (plastikinė „armonikėle“)
Tai viena dažniausių kaltininkių butuose. Statytojai mėgsta pigius ir greitus sprendimus – todėl tualetas dažnai jungiamas gofruota plastikine žarna. Laikui bėgant plastikas sensta, atsiranda mikrotarpiai tarp gofruotės ir pagrindinio vamzdžio.
Kai kaimynas viršuje nuleidžia vandenį, stovas veikia kaip stūmoklis – slėgis pakyla, oras (su kvapais) ieško lengviausio kelio ir pateka į jūsų butą.
Ką daryti?
- Geriausias sprendimas: Išmesti gofruotę ir sumontuoti kietas plastikines alkūnes (kampines jungtis). Tai patikima ir ilgaamžė konstrukcija.
- Greitas ir pigus triukas (laikinai): Ant gofruotės galo užmaukite trumpą 110 mm skersmens vamzdžio gabalėlį taip, kad guminės juostelės sandariai įsispraustų. Svarbu, kad viena gofruotės bangelė liktų kaip „kamštis“ – taip vėliau bus lengviau keisti tualetą.
- Laikinas variantas – sandariai apvynioti jungtį armuote juosta, bet tai neestetiška ir greitai nusidėvi.
2. Vandens užsklanda (sifonas) išdžiūsta – ypač privačiuose namuose
Kiekviename sifone (U formos lenkime po kriaukle, vonia ar dušu) yra vandens „užsklanda“, kuri blokuoja kvapus iš kanalizacijos. Jei vanduo išgaruoja, kelias kvapams atviras.
Butuose problema rečiau pasitaiko, nes stovas dažniausiai ventiliuojamas per stogą. O privačiuose namuose ar retai naudojamuose vonios kambariuose vakuumas (susidarantis nuleidžiant didelį kiekį vandens) gali tiesiog išsiurbti vandenį iš sifonų. Tada girdite gurzgėjimą ir netrukus – kvapas.
Sprendimas: Įrenkite vakuuminį vožtuvą (oro įsiurbimo vožtuvą) po kriaukle ar vonia. Jis leidžia orui įeiti į sistemą, bet neleidžia kvapams išeiti. Kaina – nuo kelių dešimčių iki 100–300 eurų (priklausomai nuo modelio). Montavimas paprastas ir greitas.
Svarbu žinoti: Vakuuminis vožtuvas nepakeičia pilno vėdinimo vamzdžio ant stogo. Jei turite septiką, biodujos kaupiasi ir be išmetimo vamzdžio gali „stumti“ atgal – tuomet vožtuvas nepadės. Todėl rekomenduojama turėti bent vieną ventiliacinį stovą iki stogo.
3. Kitos dažnos priežastys, kurias verta patikrinti
- Išdžiūvęs vanduo retai naudojamuose sifonuose (pvz., svečių vonioje) – sprendimas: reguliariai įpilkite vandens arba užpilkite plonu aliejaus sluoksniu (jis lėčiau garuoja).
- Sugedusi vaško žiedas po tualetu arba blogai užsandarinta jungtis.
- Bakterijų kaupimasis gaudyklėse po dušo grotelėmis.
- Retai – užsikimšęs ar pažeistas ventiliacijos vamzdis ant stogo.
Prevencija, kad kvapas negrįžtų
- Naudokite kokybiškas medžiagas ir montuokite „žmogiškai“, o ne „kaip greičiau“.
- Periodiškai tikrinkite ir keiskite vakuuminį vožtuvą – jo membrana laikui bėgant dyla ir gali pradėti praleisti kvapus.
- Jei kepate duoną namuose… ne, palaukite – tai jau kitas straipsnis. O čia: reguliariai valykite kanalizaciją biologinėmis priemonėmis, kad nesikauptų nuosėdos.
Išvada
Nuotekų kvapas vonioje dažniausiai atsiranda ne dėl didelių avarijų, o dėl „smulkių“ statybinių kompromisų: pigios gofruotės, nepakankamo vėdinimo ar išdžiūvusių sifonų. Daugumą problemų galima išspręsti už centus arba kelis šimtus eurų, nereikalaujant kapitalinio remonto.
Jei bandėte viską ir kvapas vis tiek grįžta – kvieskite patikimą santechniką. Kartais problema slypi giliau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
