Kiekvieną pavasarį laikrodžių persukimas viena valanda į priekį daugeliui žmonių tampa nemaloniu iššūkiu. Nors pokytis atrodo nedidelis, specialistai pabrėžia, kad organizmui tai gali būti tikras išbandymas.
Psichologas Jakubas Mazurkiewiczius iš SWPS universiteto aiškina, kad perėjimas iš žiemos į vasaros laiką sukelia tam tikrą fiziologinį stresą, nes mūsų biologinis laikrodis neprisitaiko taip greitai, kaip pasikeičia socialinis laikas.
Kodėl organizmui sunku prisitaikyti
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žmogaus organizmas veikia pagal cirkadinį ritmą – vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir daugelį kitų procesų.
Mazurkiewiczius pabrėžia, kad būtina atskirti tris skirtingus laikus:
- Saulės laiką, kuris priklauso nuo dienos ir nakties ciklo
- Socialinį laiką, kurį rodo laikrodžiai
- Biologinį laiką, kuris veikia mūsų organizme
Kai laikrodžiai persukami viena valanda į priekį, tarp šių trijų sistemų atsiranda neatitikimas. Šis reiškinys kartais vadinamas socialiniu laiko juostų skirtumo sindromu.
Todėl net jei laikrodis pasikeičia per sekundę, organizmui gali prireikti kelių dienų ar net savaitės prisitaikyti.
Kas vyksta organizme po laiko pakeitimo
Pasak eksperto, problema neapsiriboja tik prarasta miego valanda. Pakeitus laiką, organizme gali pasikeisti hormonų veikla.
Ryte, kai žadintuvas suskamba tuo metu, kai melatonino – miego hormono – lygis dar yra aukštas, organizmas patiria papildomą krūvį. Tuo pačiu metu išsiskiria kortizolis, kuris didina kraujospūdį ir siaurina kraujagysles.
Be to, vakare šviesa pasirodo ilgiau, todėl melatonino išsiskyrimas gali vėluoti, o užmigti tampa sunkiau.
Jeigu po laiko pakeitimo jaučiate didesnį nuovargį ar sunkiau užmiegate, verta prisiminti, kad tai yra gana dažna reakcija.
Tyrimai rodo ir sveikatos rizikas
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo gali padidėti tam tikrų sveikatos problemų rizika.
Eksperto cituojami duomenys rodo, kad šiuo laikotarpiu:
- hospitalizacijų dėl išeminio insulto skaičius gali padidėti apie 3 proc.
- ūminio miokardo infarkto rizika gali padidėti apie 4 proc.
Nors šie skaičiai nėra dideli, jie rodo, kad organizmo prisitaikymas prie laiko pokyčio nėra visiškai neutralus.
Kam laiko kaita sunkiausia
Pasak Mazurkiewicziaus, ne visi žmonės šį pokytį patiria vienodai. Kai kurios grupės yra jautresnės cirkadinio ritmo pokyčiams.
Dažniausiai didesnį poveikį jaučia:
- paaugliai
- rytinių pamainų darbuotojai
- vyresnio amžiaus žmonės
- žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis
Jeigu priklausote vienai iš šių grupių, verta iš anksto pasiruošti laiko pokyčiui.
Kaip lengviau prisitaikyti prie laiko pakeitimo
Psichologas siūlo keletą paprastų būdų, kurie gali padėti organizmui lengviau prisitaikyti prie naujo režimo.
Vienas efektyviausių metodų – palaipsniui keisti miego laiką dar prieš laikrodžių persukimą. Pavyzdžiui, savaitę prieš pokytį galima eiti miegoti maždaug 10 minučių anksčiau kiekvieną dieną.
Taip organizmas turės daugiau laiko prisitaikyti prie naujo ritmo.
Dar viena svarbi rekomendacija – riboti mėlynosios šviesos poveikį vakare. Telefonų, planšečių ar kompiuterių ekranai gali slopinti melatonino gamybą ir apsunkinti užmigimą.
Todėl bent valandą prieš miegą verta atidėti telefoną į šalį ir leisti organizmui natūraliai pasiruošti poilsiui.
Diskusijos dėl laiko keitimo vis dar tęsiasi
Europoje jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo. Kai kurie mokslininkai teigia, kad nuolatinis standartinis (žiemos) laikas būtų labiau suderintas su biologiniu žmogaus ritmu.
Tačiau sprendimai šiuo klausimu kol kas stringa dėl skirtingų ekspertų nuomonių.
Kol kas laikrodžius vis dar tenka persukti du kartus per metus. Todėl verta iš anksto pasiruošti šiam pokyčiui – net nedideli kasdieniai įpročiai gali padėti organizmui lengviau prisitaikyti prie naujo ritmo.
Šaltinis: wydarzenia.interia.pl
