Teiginys, kad pinigai laimės nesuteikia, dažnai kartojamas kaip savotiška gyvenimo išmintis. Jis skamba knygose apie saviugdą, motyvaciniuose seminaruose ir net kasdieniuose pokalbiuose. Tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai vis dažniau kelia klausimą, ar ši idėja iš tikrųjų atitinka realybę. Naujesni duomenys rodo, kad žmonių savijauta ir pasitenkinimas gyvenimu dažnai auga kartu su pajamomis, o ši tendencija gali tęstis ilgiau, nei anksčiau manyta.
Ilgą laiką ekonomistai rėmėsi vadinamąja „laimės riba“, kuri teigė, kad pasiekus tam tikrą pajamų lygį papildomi pinigai jau beveik nedidina gyvenimo pasitenkinimo. Tačiau naujesni tyrimai rodo kitokį vaizdą – kai kuriems žmonėms gerovės jausmas ir toliau didėja didėjant finansiniam saugumui.
Ką parodė naujausi tyrimai
Pensilvanijos universiteto mokslininkas Mattas Killingsworthas atliko vieną didžiausių tokio tipo tyrimų. Jo tikslas buvo ne klausti žmonių apie bendrą gyvenimo vertinimą, o fiksuoti jų emocinę būseną realiu laiku.
Tyrimo metu buvo sukurta programėlė, kuri atsitiktiniais dienos momentais dalyviams užduodavo paprastą klausimą: „Kaip jaučiatės dabar?“. Šis metodas leido surinkti spontaniškus atsakymus, o ne retrospektyvias nuomones apie visą gyvenimą.
Tyrime dalyvavo apie 33 tūkst. žmonių, o per tyrimo laikotarpį buvo surinkta beveik du milijonai atsakymų apie kasdienes emocijas – nuo streso ar nuobodulio iki pasitenkinimo ir įkvėpimo.
Rezultatai parodė aiškią tendenciją: vidutiniškai didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau nurodė geresnę emocinę savijautą.
Kodėl pinigai gali turėti įtakos laimei
Mokslininkai pabrėžia, kad pinigai nebūtinai susiję su prabanga ar brangiais daiktais. Kur kas svarbesnis veiksnys yra finansinis saugumas ir galimybė kontroliuoti savo gyvenimą.
Turint pakankamai išteklių lengviau spręsti kasdienes problemas, pasirinkti gyvenamąją vietą, darbo sąlygas ar net skirti daugiau laiko poilsiui. Finansinė laisvė taip pat mažina stresą, kuris dažnai kyla dėl skolų, nestabilaus darbo ar netikėtų išlaidų.
Dėl šių priežasčių ekonomistai vis dažniau pabrėžia, kad pinigai gali padidinti gyvenimo kokybę ne dėl vartojimo, o dėl suteikiamo saugumo ir pasirinkimo galimybių.
Tačiau pinigai nėra vienintelis veiksnys
Vis dėlto tyrimas parodė ir kitą svarbų aspektą. Žmonės, kurie savo vertę vertino tik pagal pajamas, dažnai nebuvo patys laimingiausi.
Dideles pajamas gaunantys žmonės neretai dirba daugiau valandų, patiria didesnę atsakomybę ir dažniau susiduria su laiko trūkumu. Tokiose situacijose finansinė sėkmė gali ateiti kartu su nuolatiniu stresu ar pervargimu.
Tai reiškia, kad pinigai gali padėti jaustis geriau, tačiau jie negali pakeisti visų kitų gyvenimo aspektų, tokių kaip santykiai, laisvalaikis ar fizinė sveikata.
Finansinė gerovė kaip gyvenimo įrankis
Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau rodo, kad pinigai nėra nei absoliuti laimės garantija, nei visiškai nesvarbus veiksnys. Greičiau jie veikia kaip įrankis, kuris gali padėti sukurti stabilesnį ir patogesnį gyvenimą.
Kai finansai leidžia žmogui pasirinkti, kaip dirbti, kur gyventi ir kaip leisti laiką, didėja ir bendras pasitenkinimas gyvenimu. Tačiau kai finansinis tikslas tampa vieninteliu gyvenimo matu, net didelės pajamos gali nekompensuoti prarasto balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Todėl daugelis ekonomikos ir psichologijos specialistų sutaria dėl vieno dalyko: pinigai gali padėti jaustis laimingesniems, tačiau tik tada, kai jie tarnauja žmogaus gyvenimui, o ne jį visiškai užvaldo.
