Ramunėlės nėra pats ryškiausias augalas pievoje, tačiau būtent jos laikomos vienu žinomiausių vaistinių augalų pasaulyje. Šių kuklių žiedų nuovirai, užpilai ir arbatos medicinoje naudojami jau šimtmečius. Tradicinėje medicinoje ramunėlės vertinamos dėl plataus poveikio organizmui – nuo virškinimo gerinimo iki raminamojo poveikio nervų sistemai.
Ramunėlių pagrindu pagaminti užpilai ir arbatos plačiai naudojami tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Dėl švelnaus poveikio jie dažnai laikomi viena saugiausių augalinių priemonių kasdienėje namų vaistinėlėje.
Kaip atpažinti tikrąsias ramunėles
Ramunėlės priklauso astrinių augalų šeimai, kuriai priklauso ir daug kitų panašiai atrodančių augalų. Vis dėlto tikrąsias ramunėles atpažinti nėra sunku, jei žinomi keli pagrindiniai požymiai.
Pirmasis išskirtinis bruožas – stiprus, specifinis aromatas, kuris yra būdingas tik šiam augalui. Užuodus ramunėlių kvapą, jį sunku supainioti su kitais pievų augalais.
Kitas svarbus požymis – tuščiaviduris žiedo pagrindas, prie kurio tvirtinasi žiedlapiai, kuokeliai ir piestelės. Tai vienas patikimiausių būdų atskirti ramunėles nuo panašių augalų.
Ramunėlių lapai primena krapus – jie smulkūs, giliai suskaldyti ir ploni. Žiedai turi klasikinę spalvų kombinaciją: geltoną centrą ir baltus žiedlapius. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti, kad geltonasis centras yra iškilęs ir kūgio formos, o balti žiedlapiai šiek tiek linksta žemyn.
Svarbu pabrėžti, kad medicinoje naudojamas ne visas augalas, o ramunėlių žiedai, nes būtent juose sukaupta daugiausia veikliųjų medžiagų.
Ramunėlės taip pat žinomos kitais pavadinimais: ramunėlės, laukinės ramunėlės arba Matricaria chamomilla.
Ramunėlių veikliosios medžiagos
Ramunėlių gydomąsias savybes lemia gausus biologiškai aktyvių junginių kompleksas. Tarp svarbiausių veikliųjų medžiagų yra:
- alfa-bisabololis,
- chamazulenas,
- askorbo rūgštis,
- salicilo rūgštis,
- nikotino rūgštis,
- beta karotenas,
- kvercetinas,
- mikroelementai – selenas, varis ir cinkas,
- dervos ir taninai.
Ypač svarbūs yra ramunėlių eteriniai aliejai, kuriuose esantys alfa-bisabololis ir chamazulenas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Kokį poveikį organizmui gali turėti ramunėlės
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ramunėlių žieduose esančios medžiagos gali turėti įvairų biologinį poveikį organizmui.
Tyrimai rodo, kad ramunėlės gali pasižymėti šiomis savybėmis:
- antimikrobinėmis,
- antioksidacinėmis,
- priešuždegiminėmis,
- raminančiomis,
- viduriavimą mažinančiomis,
- potencialiai antikancerogeninėmis.
Pastebėta, kad vietiškai naudojamas ramunėlių aliejus gali turėti skausmą malšinantį poveikį pacientams, sergantiems kelio osteoartritu, tačiau šioje srityje dar reikalingi papildomi tyrimai.
Taip pat tiriamas galimas ramunėlių poveikis cukraus kiekio kraujyje kontrolei sergant 2 tipo diabetu, taip pat jų gebėjimas palengvinti priešmenstruacinio sindromo simptomus.
Ramunėlių preparatai gali būti naudojami tiek išoriškai, tiek vartojami viduje – priklausomai nuo konkretaus sveikatos sutrikimo.
Kada ramunėlės gali būti naudingos
Ramunėlės dažniausiai naudojamos įvairiems kasdieniams sveikatos sutrikimams palengvinti. Tradiciškai jų užpilai vartojami:
- peršalus,
- esant pilvo pūtimui ir padidėjusiam dujų susidarymui,
- skausmingų menstruacijų metu,
- kaip papildoma priemonė gydant lėtines virškinimo sistemos ligas.
Ramunėlių nuovirai taip pat naudojami burnos ir gerklės skalavimui, kai gleivinė yra sudirgusi arba uždegusi.
Vonios su ramunėlių užpilu kartais rekomenduojamos siekiant atsipalaiduoti, sumažinti įtampą arba palengvinti peršalimo simptomus.
Ramunėlių užpilai naudojami ir žaizdų priežiūrai, ypač jei jos yra pūlingos ar sunkiai gyjančios.
Šis augalas taip pat dažnai derinamas su kitais vaistiniais augalais – pavyzdžiui, valerijono šaknimi, mėtomis ar kmynais – įvairiuose vaistažolių mišiniuose.
Tradicinėje medicinoje ramunėlės naudojamos ir kitais atvejais. Nuovirai ar užpilai kartais rekomenduojami sergant:
- nemiga,
- migrena,
- dantų skausmu,
- peršalimu.
Kompresai su ramunėlių užpilu gali būti naudojami gydant odos abscesus, opas, egzemą ar furunkulus. Ramunėlių garų inhaliacijos kartais rekomenduojamos sergant ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, lėtiniu rinitu ar nosiaryklės gleivinės uždegimu.
Ramunėlės paprastai renkamos jų žydėjimo laikotarpiu, kai žieduose sukaupta daugiausia veikliųjų medžiagų.
Ramunėlių nuoviras
Ramunėlių nuoviras dažniausiai naudojamas esant virškinimo problemoms, žarnyno uždegimui, pilvo pūtimui ar padidėjusiam nerimui.
Norint jį paruošti, reikia du arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių žiedų užpilti 100 ml virinto vandens ir kaitinti vandens vonelėje maždaug pusvalandį.
Po to nuovirą reikia perkošti ir praskiesti vandeniu iki 250 ml tūrio. Paprastai rekomenduojama vartoti po du šaukštus tris kartus per dieną.
Ramunėlių užpilas
Ramunėlių užpilas dažniausiai vartojamas esant pilvo pūtimui, spazmams, tulžies sistemos uždegimui, ginekologiniams sutrikimams ar peršalimui.
Užpilui paruošti du šaukštus džiovintų ramunėlių žiedų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti pritraukti maždaug vienai valandai.
Po to užpilas perkošiamas ir vartojamas po maždaug 30 ml tris kartus per dieną prieš valgį.
Ramunėlių arbata
Ramunėlių arbata laikoma viena populiariausių vaistažolių arbatų. Ji dažniausiai geriama siekiant sumažinti nervinę įtampą, pagerinti miegą ar palengvinti virškinimą.
Arbatai paruošti vieną arbatinį šaukštelį džiovintų ramunėlių žiedų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir palikti pritraukti apie 10 minučių.
Arbatą galima gerti iki trijų kartų per dieną. Skoniui pagerinti ji dažnai geriama su medumi, citrina ar imbiero šaknimi.
Ramunėlių kontraindikacijos
Nors ramunėlės laikomos saugiu augalu, jų vartoti reikia saikingai. Kaip ir bet kuri vaistinė žolė, jos gali sukelti nepageidaujamą poveikį tam tikrais atvejais.
Ramunėlės nerekomenduojamos žmonėms, kurie yra alergiški šiam augalui arba kitiems astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, bitkrėslei, kiečiui, arnikai ar kraujažolei.
Kai kurie ramunėlių pagrindu pagaminti preparatai gali būti netinkami žmonėms, sergantiems sunkiomis kepenų ar inkstų ligomis, taip pat tiems, kurie patyrė trauminį smegenų sužalojimą.
Nėščioms ir žindančioms moterims prieš vartojant ramunėlių preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Gydytojų nuomonė apie ramunėles
Integruotos, prevencinės ir įprastinės medicinos specialistė, pediatrė ir dietologė Irina Yuzup pabrėžia, kad ramunėlės medicinoje naudojamos jau labai seniai ir jų poveikis yra gerai žinomas.
Pasak specialistės, ramunėlių žieduose esantis chamazulenas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, todėl ramunėlių preparatai gali būti naudingi gydant tokias odos ligas kaip egzema, artritas ar psoriazė.
Tyrimai taip pat rodo, kad ramunėlės turi antibakterinių savybių prieš daugelį bakterijų, įskaitant stafilokokus ir E. coli. Dėl to jos plačiai naudojamos žaizdų, odos infekcijų ir burnos gleivinės uždegimų gydymui.
Be to, ramunėlėse esantys flavonoidai pasižymi raminamuoju poveikiu, todėl ramunėlių arbata dažnai rekomenduojama žmonėms, patiriantiems stresą, nerimą ar miego sutrikimus.
