Lietuvos mokyklose laukia reikšminga naujovė: nuo 2025–2026 mokslo metų daliai mokinių mokslo metai trumpės savaite. Tokią žinią paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, patvirtinusi atnaujintus bendruosius ugdymo planus. Pirmieji pokyčius pajus 5–10 klasių moksleiviai, kurie atostogauti išeis ne birželio 20-ąją, kaip iki šiol, bet jau birželio 15 dieną.
Pasak švietimo ministrės Ramintos Popovienės, šis sprendimas – ne kosmetinis pakeitimas, o atsakas į ilgai kauptą švietimo bendruomenės kritiką dėl birželio mėnesio chaoso mokyklose. „Iš mokinių ir mokytojų nuolat girdime, kad paskutinis mokslo metų mėnuo daugelyje mokyklų tampa formaliu – ugdymas išsikvepia, o mokytojams tenka dvigubas krūvis“, – komentuoja ministrė.
Prieš sprendimą, virtinė diskusijų
Ministerijos teigimu, sprendimas buvo priimtas po diskusijų su profesinėmis sąjungomis, mokinių organizacijomis ir švietimo ekspertais. Įvertinta ir tai, kad mokslo metų pailginimas nuo 2018-ųjų nesukėlė tikėtino mokymosi rezultatų augimo, tačiau turėjo neigiamą poveikį mokinių emocinei sveikatai.
Trumpesni mokslo metai nereiškia mažiau mokymosi. „Sutaupyta“ savaitė bus paskirstyta kaip papildomos konsultacijų valandos visiems mokslo metams, orientuotos į individualius mokinio poreikius, pagalbą, žinių gilinimą ir edukacines veiklas. Taigi, nors klasėse durys užsivers anksčiau, realus mokymosi turinys – neišretės. Svarbu tai, kad pedagogų krūvis ir darbo užmokestis dėl pokyčių nesikeis, nes bendras kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pat.
Be to, kartu su mokslo metų korekcija žadama peržiūrėti egzaminų tvarkaraščius, siekiant užtikrinti, kad jie netrukdytų sklandžiam ugdymui mokyklose. Tikslas – sukurti sistemą, kurioje egzaminai, mokytojų vertinimo darbas ir mokyklos veikla egzaminų metu derėtų be trukdžių.
Rekomendacijos namų darbams
Dar vienas svarbus atnaujinimas – didesnis dėmesys mokinių krūviui po pamokų. Naujuose ugdymo planuose pirmą kartą numatyta rekomendacinė riba, kiek laiko mokiniai turėtų skirti namų darbams. Pavyzdžiui, pradinukai namų darbams neturėtų skirti daugiau nei 40 minučių per dieną, penktokai–aštuntokai – iki 60 min., o vyresniųjų klasių mokiniai – iki 120 min. per dieną. Mokytojai raginami atsakingiau vertinti užduočių apimtis ir tikslumą, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimus.
Ministerija taip pat atnaujino tvarkas, reglamentuojančias ugdymą ne mokyklos aplinkoje: tikslinami lydinčiųjų asmenų skaičiai išvykose, edukacinių veiklų formos, kelionės dokumentų tvarka. Tai dar vienas žingsnis link lankstesnio ir įvairesnio mokymo, neapsiribojančio vien klasės suolu.
Šie pokyčiai aiškiai parodo, kad švietimo sistema žengia link didesnio balanso tarp akademinių reikalavimų ir mokinių gerovės. Trumpesni, bet labiau koncentruoti mokslo metai – tai ne atsitraukimas, o strateginis perskirstymas, kuris, kaip tikimasi, padės ugdyti motyvuotus, nepervargusius ir stipriau palaikomus mokinius.
Mokslo metų trukmė – tai ne magiškas skaičius, o kokybės atspindys. Ir jeigu mokymasis gali vykti efektyviau per trumpesnį laiką, švietimo sistema turi tai pripažinti ir prisitaikyti. Ministerijos sprendimas – drąsus žingsnis ta kryptimi.
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija