ES šalys pritarė gruodžio mėn. pasiektam politiniam susitarimui dėl dirbtinio intelekto reguliavimo įstatymo priėmimo. Apie tai praneša „Reuters”.
Įstatymu nustatomi griežti skaidrumo įpareigojimai didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemoms, o bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modeliams tokie reikalavimai bus sušvelninti.
Dokumentu ribojamas vyriausybių vykdomas biometrinių duomenų stebėjimas realiuoju laiku viešose vietose. Jame kalbama apie tam tikrus nusikaltimus, teroristinių išpuolių prevenciją ir įtariamųjų sunkiausiais nusikaltimais paiešką.
Teisininkai sako, kad naujasis teisės aktas turės įtakos ne tik 27 valstybių bloko šalims.
„Įstatymas turės pasaulinį mastą. ES nepriklausančios bendrovės, kurios savo dirbtinio intelekto platformose naudoja ES klientų duomenis, turės jo laikytis. Tikėtina, kad kitos šalys ir regionai AI įstatymą panaudos kaip pavyzdį, kaip tai padarė su BDAR”, – sakė Patrickas van Ecke iš advokatų kontoros „Cooley”.
Nors naujasis teisės aktas įsigalios 2026 m., draudimai naudoti dirbtinį intelektą socialinėje įskaitoje, prevencinėje policijos veikloje ir netikslingai konfiskuoti asmenų atvaizdus iš interneto ar vaizdo stebėjimo kamerų įrašus įsigalios praėjus šešiems mėnesiams po naujojo reglamento įsigaliojimo.
Prievolės, taikomos bendrosios paskirties AI modeliams, bus pradėtos taikyti po 12 mėnesių, o taisyklės, taikomos AI sistemoms, integruotoms į reguliuojamus produktus, bus taikomos po 36 mėnesių.
Baudos už pažeidimus, priklausomai nuo pažeidimo rūšies, svyruos nuo 7,5 mln. eurų arba 1,5 proc. apyvartos iki 35 mln. eurų arba 7 proc. pasaulinės apyvartos.
Patvirtindama šį įstatymą Europos Sąjunga nustatė galimą pasaulinį kliūčių technologijai, kuri naudojama beveik visose gyvenimo ir verslo srityse, etaloną. Europos dirbtinio intelekto įstatymas yra išsamesnis nei lengvas Jungtinių Valstijų požiūris į savanorišką reikalavimų laikymąsi. Savo ruožtu Kinijos požiūriu siekiama išlaikyti socialinį stabilumą ir vyriausybės kontrolę.
Balsavimas įvyko praėjus dviem mėnesiams po to, kai ES įstatymų leidėjai pritarė Europos Komisijos 2021 m. parengtam įstatymui, atlikus keletą esminių pakeitimų.
Pastaraisiais mėnesiais pasaulyje išpopuliarėjus generatyvinėms dirbtinio intelekto sistemoms, tokioms kaip „OpenAI” ChatGPT ir „Google” pokalbių robotas „Gemini”, visame pasaulyje išaugo susirūpinimas, kad dirbtinis intelektas prisideda prie dezinformacijos ir autorinėmis teisėmis apsaugotų netikrų naujienų plitimo.
„Šiuo svarbiu įstatymu, pirmuoju tokio pobūdžio įstatymu pasaulyje, sprendžiamas pasaulinis technologinis iššūkis, kuris taip pat suteikia galimybių mūsų visuomenėms ir ekonomikai”, – sakė Belgijos skaitmeninimo ministras Mathieu Michelis.
Jis pridūrė, kad Dirbtinio intelekto įstatymu Europa pabrėžia pasitikėjimo, skaidrumo ir atskaitomybės svarbą dirbant su naujomis technologijomis, kartu užtikrindama, kad technologijos klestėtų ir skatintų Europos inovacijas.
Parašyti komentarą