Lietuvos ekonominė pažanga pastaraisiais dešimtmečiais stebina ne tik vietinius ekspertus, bet ir tarptautinius stebėtojus. Nors šalyje vis dar galima rasti skeptikų, faktai rodo, kad Lietuva, palyginti su savo kaimynėmis ir net kai kuriomis senosiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis, padarė įspūdingą šuolį į priekį. Tai patvirtina ir ekonomisto Nerijaus Mačiulio pateikiami duomenys, kurie atskleidžia ne tik ekonomikos augimo tempą, bet ir gyventojų gerovės rodiklius.
Dar XX a. pabaigoje Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą sudarė vos 38 proc. ES vidurkio. Tačiau šiandien šis rodiklis priartėjo prie 90 proc., lenkiant ne tik kaimynines Baltijos šalis, bet ir tokias pietų Europos valstybes kaip Graikija ar Portugalija. Tai liudija apie nuoseklų ekonominį progresą, kurį Lietuva pasiekė įstojusi į ES ir pasinaudodama bendrosios rinkos privalumais.
Lietuvos sėkmė
Tačiau vien tik BVP augimas nėra vienintelis rodiklis, pagal kurį galima vertinti šalies sėkmę. Daug svarbesnis ir labiau suprantamas kasdieniniam žmogui yra faktinių individualių vartojimo išlaidų rodiklis, kurį kasmet skelbia Europos Komisija. Pagal jį Lietuva jau pasiekė 91 proc. ES vidurkio, aplenkdama net Ispaniją. Šis rodiklis atspindi ne tik gyventojų pajamas iš įvairių šaltinių, bet ir perkamąją galią, kuri yra svarbi vertinant realią žmonių gyvenimo kokybę.
Svarbu pabrėžti, kad ši pažanga nėra atsitiktinė – ji yra glaudžiai susijusi su darbo rinkos ir atlyginimų augimu. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o tai yra vienas sparčiausių augimų visoje ES. Palyginimui, Estijoje šis rodiklis padidėjo apie 170 proc., Lenkijoje – 80 proc., tuo tarpu tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Vokietija augimas buvo itin nežymus – vos 5 proc. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai tapo ženkliai turtingesni nei anksčiau.
Struktūrinės problemos egzistuoja
Nors kai kurie ekonomistai ir toliau kritikuoja Lietuvos ekonomiką, teigdami, kad šalis vis dar susiduria su struktūrinėmis problemomis, realybė rodo kitokį vaizdą. Lietuvos atlyginimų dalis BVP per pastaruosius metus išaugo iki 52 proc., kas yra daugiau nei ES vidurkis (48 proc.) ir netgi daugiau nei Švedijoje. Tai reiškia, kad Lietuvos darbuotojai šiandien pasiima didesnę sukuriamos pridėtinės vertės dalį nei bet kada anksčiau.
Vis dėlto, nepaisant akivaizdžių teigiamų pokyčių, iškyla naujų iššūkių. Švedijos ekonomistai kelia klausimą, ar Lietuvos ekonomika neperžengia pavojingos ribos, kuomet atlyginimų augimas viršija produktyvumo didėjimą. Tai gali sukelti kainų augimą, konkurencingumo praradimą eksporto rinkose ir netgi bankrotų bangas tam tikruose sektoriuose. Tekstilės pramonė yra vienas iš pavyzdžių, kur darbo sąnaudų augimas jau lėmė verslo sunkumus ir nuostolius.
Būtent čia iškyla pagrindinis klausimas: ar Lietuvos politikai ir verslo lyderiai mato šią problemą? Ar jie yra pasirengę subalansuoti atlyginimų augimą su produktyvumo didinimu, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje? Nors iki šiol vykdyta ekonominė politika atnešė neabejotiną sėkmę, ateities iššūkiai reikalauja naujų sprendimų ir strategijų.
Galima teigti, kad Lietuvos sėkmės istorija yra neabejotina, tačiau ji nėra garantuota. Dabartiniai ekonominiai rodikliai leidžia džiaugtis progresu, tačiau būtina išlikti budriems ir neleisti, kad spartus atlyginimų augimas viršytų ekonomikos augimo tempą. Tai reikalauja nuoseklaus dėmesio inovacijoms, produktyvumo didinimui ir ilgalaikėms investicijoms į švietimą bei technologijas.
ES padėjo Lietuvai išlipti iš „srutų duobės”
Lietuva šiandien yra viena iš nedaugelio buvusios Sovietų Sąjungos valstybių, kuri gebėjo pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis ir tapti pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau švedų keliamas klausimas „Ar jūs nematote problemos?” tampa rimtu signalu politikams ir visuomenei, kad laikas pradėti galvoti apie ateitį, siekiant išlaikyti įgytą ekonominę gerovę ir augimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Parašyti komentarą