Po tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams sakė, kad „sutarėme, jog 2026-2030 m. gynybai kasmet bus skiriama 5-6 proc. nuo BVP“. Jis paaiškino, kad susitarimas leis šiuo laikotarpiu gynybos finansavimui išlaikyti vidutiniškai 5,5 proc.
G. Nausėda sakė, kad Lietuva turi pasiekti visišką divizijos ir kitos kritinės infrastruktūros pajėgumą iki 2030 m., o ne „kažkada tolimoje ateityje“. Jis sakė tikintis „maksimalios institucijų mobilizacijos“.
„Rusijos karinės agresijos galimybė išlieka reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime iš esmės padidinti savo pastangas stiprinti gynybą ir atgrasymą ir skirti tam daugiau išteklių“, – sakė Prezidentas.
„Mūsų saugumą užtikrina ir mūsų narystė NATO, tačiau ji bus veiksminga tik tuo atveju, jei būsime pasirengę gintis patys“, – pridūrė jis.
Gynybos pareigūnai po prezidento vadovaujamos Nacionalinės gynybos tarybos posėdžio praėjusių metų lapkritį teigė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui, Lietuvos kariuomenės divizija galėtų pasiekti visišką operacinį pajėgumą 2036-2040 m., o ne 2030 m., kaip planuota anksčiau.
Šiais metais Lietuva gynybai planuoja išleisti apie 2,5 mlrd. eurų, t. y. šiek tiek daugiau nei 3 % BVP. Tačiau praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusi naujoji Vyriausybė padidino šalies skolinimosi limitą šiems metams iki maždaug 800 mln. eurų, o tai reiškia, kad jei bus pasiskolinta visa suma, išlaidos gynybai gali siekti iki 4 % BVP.
Krašto apsaugos tarybai, kuriai pirmininkauja Lietuvos prezidentas, taip pat priklauso ministras pirmininkas, parlamento pirmininkas, gynybos ministras ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Šaltinis: tvnet.lv
Parašyti komentarą