Nuo 2027 m. nacionalinė prekybos CO2 emisijomis sistema bus integruota į visos ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą ETS2. Tikėtina, kad dėl to iškastinis kuras gerokai pabrangs. Tačiau ką tai reiškia benzino kainai? Geriau atsisėskite, nes tai jums nepatiks.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. CO2 sertifikatų, o kartu ir CO2 emisijų, įsigijimas gerokai pabrangs. To priežastis – nacionalinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nEHS integravimas į visos ES sistemą ETS2. 2025 m. sausio 31 d. Bundestagas priėmė atitinkamą įstatymą, reglamentuojantį šį perėjimą. Jau seniai aišku, kad nuo 2027 m. benzinui, dyzelinui, mazutui ir gamtinėms dujoms bus taikoma CO2 kaina per ETS2 – dėl to jau buvo susitarta per paskutinius parlamento rinkimus. Tačiau atmesti ES reikalavimo Vokietija negalėjo: po intensyvių derybų ES valstybės narės ir Europos Parlamentas ETS2 priėmė 2022 m. gruodžio mėn. Kadangi tai yra ES reglamentas, jis tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Koreguoti galima tik ribotai, pavyzdžiui, nustatyti atsakingas institucijas arba socialines kompensacines priemones.
Perėjimas prie tokios standarto turi ypač didelę įtaką benzino, dyzelino, mazuto ir gamtinių dujų, skirtų pastatų šildymo sistemoms, CO2 kainoms. Vokietijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. šių energijos šaltinių CO2 kaina yra 55 eurai už toną, o iki 2026 m. ji turėtų padidėti iki 65 eurų. Tačiau nuo 2027 m. fiksuotos kainos bus panaikintos: Tuomet prekiautojai mineraline nafta ir gamtinėmis dujomis turės pirkti CO2 sertifikatus, kurių kaina bus nustatoma rinkoje. ES nustatys bendrą turimų sertifikatų kiekį – jis palaipsniui mažės pradėjus taikyti ATLPS2 (plačiau apie tai čia).
Jau seniai nuspręsta, kad benzinui, mazutui ir šildymo dujoms nuo 2027 m. bus taikoma CO2 kaina per ATLPS2, ir dėl to buvo sutarta dar per praėjusius parlamento rinkimus. Kol kas dar negalima tiksliai pasakyti, kokio dydžio CO2 kaina nuo 2027 m. bus taikoma pagal ETS2. Politiniai sprendimai ir iki to laiko įgyvendinamų klimato apsaugos priemonių sėkmė turės lemiamos įtakos kainų pokyčiams. Tačiau, remiantis prognozėmis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir sertifikatų įsigijimas gali gerokai pabrangti: Forschungsinstitut für Wärmeschutz e.V., kuriuo remiasi pramonės portalas „Auto Motor und Sport “, prognozuoja, kad kaina bus nuo 100 iki 300 eurų už toną CO2.
Analitinis centras „Agora Energiewende“ apskaičiavo, kad iki 2027 m. pradžios CO2 kaina gali išaugti net iki daugiau nei 200 eurų už toną, „jei nebus imtasi papildomų klimato apsaugos priemonių“.
Ką tai pakeis?
Nors šildymo kurui, gamtinėms dujoms, dyzelinui ir benzinui dabar taikomas 55 eurų mokestis už CO2 emisijų toną, pramonei taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema šiuo metu siekia 83 eurus už toną. Vienas litras benzino išskiria 2,35 kg CO2, vienas litras dyzelino ar šildymo alyvos – 2,65 kg CO2. Dyzelinui ir šildymo kurui šiuo metu taikoma 14,6 cento CO₂ kaina. Pridėkite PVM, kuris sudaro 17,3 cento. Jeigu būtų taikoma dabartinė ETS kaina naftai ir dyzelinui, tai būtų 22 centai plius PVM arba 26,2 centai. Tuomet dyzelino ir šildymo kuro kaina padidėtų apie 9 centus už litrą.
Dabar galite dar kartą viską apskaičiuoti 100 eurų ir 200 eurų už toną CO2. Esant 200 eurų, CO2 kaina su PVM būtų 63 centai, t. y. maždaug 46 centais didesnė už dabartinę dyzelino kainą.
O elektros energija?
Kol kas nieko neatsitiks, nes elektrinės jau įtrauktos į prekybos ATLPS sistemą ir šiuo metu moka 83 centus už toną CO2. Jei ATLPS2 kaina pakiltų iki 200 eurų už toną, tai reikštų 8,5 cento už kWh Vokietijos elektros energijos (2024 m. – apie 350 g CO2 už kWh), įskaitant PVM.
Jei dabar palygintume automobilį, kuris sunaudoja 6 litrus dyzelino, su elektromobiliu, kuris 100 km nuvažiuoja naudodamas 20 kWh, CO2 kaina 100 km būtų 3,78 euro dyzeliniam automobiliui ir 1,70 euro elektromobiliui. Toliau didėjant elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, daliai, ateityje šis skirtumas dar labiau padidės.
Kaip kainos keisis iki 2027 m., kol kas neaišku. ES planuoja taikyti kainų stabilizavimo mechanizmus, kad būtų išvengta ekstremalių svyravimų. Be to, 65 mlrd. eurų klimato socialinio fondo lėšomis ketinama sušvelninti socialinius sunkumus, dalį pajamų, gautų iš prekybos CO₂, grąžinant piliečiams.
Didėjančios CO₂ sąnaudos – paskata pereiti prie naujos energetikos sistemos
Anglies dioksido kainų nustatymo poveikis pastebimas ir pastatų sektoriuje: iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų eksploatacija brangsta, o šilumos siurbliai pigsta. Didėjantys kainų skirtumai skatina pereiti prie elektrinių pavarų ir šildymo sistemų – ir skatina atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą.
Šaltinis: Chip
Kas sustabdys žalia susinaikinimo diktatūra,ta korumpuota ursulė ne šeip sau griauna es.manau ji turi užduoti,o mūsu gut bai rašia tai kaip koks kilimėlis,Miunhene pasakyta daug buvo bet musiškei visas sorošines lervas iš mūsu biudžeto prižadėjo išlaikyt vadinas jie tokie pat. Kažkokia beprotybė