Skandalas Vokietijoje. Vietos žiniasklaida skambina pavojaus varpais, kad, nepaisant sankcijų, pastaruoju metu į Rusijos kelius išvažiuoja vis daugiau naujų Vokietijos gamintojų sunkvežimių. Daugiausia kalbama apie „Mercedes“ ir – „Volkswagen“ grupei priklausančias – „MAN“ ir „Scania“ transporto priemones. Šios transporto priemonės ne tik skatina Rusijos ekonomiką, bet ir naudojamos Rusijos okupacinėms pajėgoms Ukrainoje aprūpinti.
Rusijos įmonių aprūpinimo vokiškais sunkvežimiais procedūra tęsiasi jau daug mėnesių, o pastaruoju metu dar labiau įsibėgėjo. Rusija naudoja vis daugiau vokiškų sunkvežimių savo kariams Ukrainoje aprūpinti šaudmenimis ir atsargomis
Vokiečių sunkvežimiai iš Kinijos gabena Rusijos ginklus Ukrainoje
Straipsnio autorius Konradas Šuleris (Konrad Schuller) pažymi, kad dar vasarą iš tuo metu svarstomo 14-ojo ekonominių sankcijų Rusijai paketo buvo išbrauktos nuostatos išplėsti subjektų, negalinčių pardavinėti konkrečių europietiškų prekės ženklų produktų, sąrašą. Tiksliau, buvo numatyta išplėsti pardavimo draudimą, įtraukiant „trečiosiose šalyse“ veikiančių Europos bendrovių patronuojamąsias įmones. Galiausiai ši idėja žlugo – tokiam sprendimui daugiausia nepritarė Vokietijos atstovai, už ką jie sulaukė griežtos Ukrainos kritikos.
Dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) žurnalistas pažymi, kad nuo 2021 m. sunkvežimių importo į Rusiją, kuriai, šiaip ar taip, taikomos Vakarų sankcijos, vertė padidėjo nuo 0,8 mlrd. eurų iki net 5,7 mlrd. eurų 2023 m. Autorius neabejoja, kad europietiškų markių sunkvežimiai, be kita ko, naudojami karinei technikai, tūkstančiams tonų degalų ir milijonams artilerijos sviedinių gabenti į frontą.
Sunkvežimiai šiuo metu yra antroji prekė – po elektroninės įrangos – kuri plačiu srautu įvežama į Rusijos Federaciją, nepaisant Vakarų šalių įvestų sankcijų. Dauguma į Rusiją importuojamų sunkvežimių yra „Daimler Truck Group“ ir jos Kinijos partnerių gaminiai. Straipsnio autorius pažymi, kad pastaraisiais metais į Rusiją importuojamų Mercedes sunkvežimių vertė išaugo keturis kartus. 2021 m. ji tebuvo 17 mln. eurų; 2023 m. baigėsi 90 mln. eurų.
Vis dėlto reikėtų patikslinti, kad santykinai nedideli 2021 m. rezultatai neturėtų stebinti. KAMAZ, kuris tuo metu priklausė „Daimler Truck“, Rusijoje klestėjo. Legendinis sovietinis prekės ženklas buvo pakeliui į plėtrą ir Europos rinkose. Vokietijos investicijų dėka, pavyzdžiui, 2019 m. gegužės pabaigoje Naberežnyje Čelnuose (Rusija) pradėjo veikti surinkimo gamykla, kurioje buvo gaminamos „Mercedes Actros“ kabinos ir jų pagrindu sukurtos važiuoklės naujajam KAMAZ K5 serijos 54901 automobiliui.
Rusijos agresijos sukeltas šokas lėmė, kad 2022 m. vasario 28 d. „Daimler Truck“ – būtent siekdama susilpninti Rusijos kariuomenės transporto potencialą – nutraukė bendradarbiavimą su KAMAZ, o Rusijos bendrovė buvo įtraukta į JAV SDN sąrašo „juodąjį sąrašą“. Tai sąrašas įmonių, kurios laikomos „ypač pavojingomis“ JAV interesams. Patekimo į SDN sąrašą pasekmė yra, pavyzdžiui, draudimas bendradarbiauti su bet kokiomis finansinėmis institucijomis, prekiaujančiomis JAV valiuta.
Vokietija parduoda sunkvežimius Rusijai. Padeda tarpininkai iš Kinijos
Dabartinės taisyklės nedraudžia, pavyzdžiui, sunkvežimius į Rusiją eksportuojančioms bendrovėms pirkti vokiškų prekės ženklų įrangą Kinijoje. Sunkvežimiai į Rusijos Federaciją turi įvažiuoti sausuma per Kinijos ir Rusijos Manžoulio perėją ir per Juodosios jūros uostą Novorosijską.
Daimler Truck atstovas spaudai patikino, kad „nei Kinijos bendroji įmonė, nei kitos Daimler Truck įmonės neeksportuoja transporto priemonių į Rusiją“.
Priešingos nuomonės, be kita ko, laikosi Helsinkio komiteto atstovai, kurie ragina Vokietijos valdžios institucijas skubiai spręsti didėjančią problemą. Vokietijos laikraščio cituojamas Aage Borchgrevinkas, Norvegijos konsultacinės bendrovės „Corsik“ vardu stebėjęs Europos sankcijų veiksmingumą, vienareikšmiškai pavadino Vokietijos politiką „šokiruojančia“. Ji, be kita ko, taip pat pareiškė, kad: „Vokietijos valdžios institucijos ir įmonės“ turi greitai išspręsti šią problemą.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą