Suomijos nacionalinė gynybos akademija įvertino, kad Rusija svarsto galimybę ateinančio dešimtmečio pradžioje pradėti karą šiaurinėje Europos dalyje ir Baltijos regione. Institucija kaip šios teorijos priežastį nurodo Leningrado karinės apygardos atkūrimą. Jų nuomone, tai yra atsakas į Suomijos ir Švedijos įstojimą į NATO.
Nacionalinės gynybos akademijos Karo menų katedros leidinyje skelbiama, kad Rusija gali bandyti vykdyti „riboto masto netikėtas atakas“ prieš mažesnes NATO valstybes. Išpuoliai vyktų juostoje nuo šiaurės Norvegijos iki Suomijos ir Baltijos šalių – taip būtų siekiama paralyžiuoti NATO sprendimų priėmimą.
Suomijos institucijos teigimu, Rusija atakoms vykdyti galėtų pasitelkti oro, jūrų, pėstininkų pajėgas ir desantinius laivus, kurių pajėgumas siektų kelias divizijas. Nerimą keliantys scenarijai apima bandymą užimti dalį Suomijos, Estijos, Latvijos ir Švedijos. Arkties regionas apima ir strategiškai Rusijai svarbią Murmansko sritį.
Rusija didins savo ginkluotąsias pajėgas. To nepakaks
Kariuomenės profesorius majoras Juha Kukkola atkreipė dėmesį, kad prireiks kelerių metų, kol bus sukurta naujiems daliniams reikalinga infrastruktūra. „Kol vyks kovos Ukrainos fronte, šie pokyčiai vyks lėtai“, – sakė jis – patikino jis, kurį cituoja dienraštis „Ilta-Sanomat“.
Suomijos mokslininko prielaidos rodo, kad iki kito dešimtmečio pradžios Rusijos ginkluotųjų pajėgų dydis Leningrado karinėje apygardoje gali padvigubėti, ir pridūrė, kad be papildomos paramos Rusija nesugebės užkariauti kitos šalies.
Šaltinis: Onet.pl
Parašyti komentarą