Jau visai netrukus, 2025 m. vasario 7–9 dienomis, Baltijos šalys žengs svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link – atsijungs nuo Rusijos energetikos sistemos ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais. Šis perėjimas, kurio metu prisijungsime prie tris kartus didesnės gamybos apimties sistemos, žymi naują etapą Baltijos šalių energetikos sektoriuje.
„Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, kurį mes – Baltijos šalys – turėjome priimti. Kaip jau sakiau, tai tas pats, kas gyventi komunaliniame bute su chuliganu, kuris gali duoti tau maisto ir būti šiek tiek naudingas, bet niekada nežinai, kas bus rytoj. Taigi turime prisijungti prie Europos. Žinoma, yra rizikos ir iššūkių, bet taip tiesiog reikia daryti. Ir mes turime užtikrinti, kad visas tas rizikas sumažintume iki minimumo ir pasidarytume kuo saugesni“, – pasakė S. Jansonsas.
„Turime labai decentralizuotą ir diversifikuotą energijos portfelį. Turime modernių ir efektyvių šiluminių elektrinių, hidroelektrinių, nemažai saulės energijos parkų ir pamažu atsiranda vėjo jėgainių parkų. Žvelgiant per energetinės nepriklausomybės prizmę, mūsų padėtis, sakyčiau, yra geriausia. Ir, žinoma, tada mūsų kaimynai taip pat turi žiūrėti į jungtis, kad įsitikintų, jog jos yra saugios ir kad nepasikartotų inkaro istorija. Todėl gerai, kad ginkluotosios pajėgos dalyvaus ir taip pat prižiūrės infrastruktūrą. Tai reikia daryti, žinoma, tai susiję su savais iššūkiais“, – apie Baltijos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos tinklo šių metų vasarį kalbėjo Jansonsas.
Laidos vedėjas paklausė, ar galime būti tikri, kad nebus sutrikimų, kai Latvija, Lietuva ir Estija bus atjungtos nuo Rusijos jungtinės energetikos sistemos, vadinamojo BRELL žiedo?
Į šį TV24 laidos vedėjo klausimą Jansonsas atsakė: „Sakykime taip: esant normaliai situacijai, elektros sistema yra saugi. Ji yra saugi skirtingais saugumo laipsniais. Jei nėra didžiulių kataklizmų ar diversijų, tuomet esame saugūs. Žinoma, šiais laikais niekas nėra visiškai saugu! Tačiau tuomet kyla klausimas: kokius pavojus mes numatome? Sakyčiau taip: sistema yra saugi, turime keletą tarpusavio ryšių. Latvijoje yra daug energetinių pajėgumų, Baltijos šalyse taip pat yra energetinių pajėgumų, todėl tokių didelių problemų neturėtų kilti“, – sakė UAB „Sadales tīkls“ valdybos pirmininkas.
AST valdybos narys Gatis Junghāns tikina, kad Suomijos ir Estijos jungties ESTLINK-2 neprieinama nevilkina sinchronizavimo eigos, taip pat neturi įtakos elektros tiekimui regione. Tačiau Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai, derindami su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-E), peržiūri techninį įgyvendinimą, svarsto galimybę izoliuoto veikimo testą organizuoti kitu laiku po sinchronizacijos.
Didžioji dalis šių investicijų padengiama iš ES kofinansavimo ir perkrovų valdymo pajamų, o tai leido sumažinti elektros perdavimo įtaką tarifui.
Siekdami sumažinti sinchronizacijos kaštų įtaką elektros vartotojams, daug darbo investavo visų trijų Baltijos šalių operatoriai, tarp jų Latvijoje pritraukta daugiau nei 300 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) kofinansavimas elektros tinklų infrastruktūrai stiprinti, sinchronizacijos įrangai ir elektrą kaupiančių baterijų sistemoms įsigyti. Investicijos Latvijoje siekia 483 mln. eurų – tiek linijų rekonstrukcijoje, tiek naujoje technikoje ir IT sistemose.
Kaip buvo minėta, 2025 m. vasarį Baltijos šalių energetikos sistemos atsijungs nuo Rusijos energetikos sistemos ir prisijungs prie kontinentinės Europos energetikos sistemos, kuri pagal gamybos apimtis yra tris kartus didesnė už Rusijos energetikos sistemą. Tai ambicingiausias energetinės nepriklausomybės ir regioninio saugumo projektas, kurį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai – Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ (AST), Lietuvos „Litgrid“ ir Estijos „Elering“ – kartu įgyvendins per pastaruosius dešimtmečius.
2022 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, padidėjo rizika Baltijos šalių energetikos sistemai. Siekiant ją pašalinti, Baltijos energetikos sistema bus atjungta nuo Rusijos tinklo, vadinamojo BRELL žiedo, ir prijungta prie Europos sistemos beveik metais anksčiau nei planuota – 2025 m. vasario 7 – 9 d.
Šaltinis: la.lv
Jug turim Ignalina