Kariuomenės panaudojimo šmėkla, ekonominis šantažas ir daugybė provokuojančių įrašų socialiniuose tinkluose. Donaldas Trumpas daro vis didesnį spaudimą Danijai ir Panamai, be kita ko, norėdamas prie JAV prijungti naujų teritorijų. Tarp jų – didžiausia pasaulyje sala Grenlandija, Panamos kanalas ir net Kanada, kurios išrinktasis prezidentas nevadina 51-ąja JAV valstija. Apie tai rašo Lenkijos naujienų portalas „Interia”.
Pasak kai kurių ekspertų, JAV imperialistinės fantazijos atgimė, o Donaldas Trumpas svajoja vykdyti XIX a. politiką. Kita vertus, jo šalininkai tvirtina, kad Amerika grįžta į teisėtą vietą pasaulio politikoje.
Pats Donaldas Trumpas užtvindo socialinę žiniasklaidą įrašais, kuriuose prisistato Kanados lyderiu, teigia, kad daugelis kanadiečių yra MAGA (Make America Great Again) šalininkai, o Panamos kanalą vadina Jungtinių Valstijų kanalu. Visa tai, žinoma, nereiškia, kad sausio 20 d. Donaldui Trumpui vėl persikėlus į Baltuosius rūmus, jis pradės teritorinę ekspansiją JAV sąjungininkų sąskaita. Kartu tai visiškai nereiškia, kad jis nenorės pažeisti esamos tvarkos, įskaitant tą, kuri susijusi su sienomis.
„JAV imperinės fantazijos”. Kryptis Grenlandija
Amerika ir anksčiau geidulingai žvelgė į didžiausią pasaulyje salą. Kai XIX a. antroje pusėje prezidentu buvo Endriu Džonsonas (Andrew Johnson), jo administracijoje buvo svarstoma, ar pateikti pasiūlymą pirkti Grenlandiją ir Islandiją.
Tuomet diskusija baigėsi, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji vėl buvo atgaivinta. Prezidentas Haris Trumanas Danijai už Grenlandiją pasiūlė 100 mln. dolerių auksu. Pasiūlymas buvo atmestas. Toks pat buvo ir tas, kurį pateikė Donaldas Trumpas per savo pirmąją kadenciją. Buvo teigiama, kad jo žmonės siūlė danams nupirkti salą. Buvo net idėja, kad JAV grąžins Danijai Puerto Riką.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, visus šiuos svarstymus pavadino absurdiškais. Tuomet Donaldas Trumpas įsižeidė ir atšaukė savo vizitą į Daniją, tačiau tuo metu tuo negrasino. Dabar jis grasina, kad jei Danija nepateisins jo lūkesčių, jis gali panaudoti kariuomenę, jei tai suteiktų jam salos kontrolę. JAV turi karinę bazę Grenlandijoje.
Jo vyriausiasis sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis dabar, nors ir neoficialiai, atvyko į Grenlandiją ir kelias valandas praleido saloje.
D. Trumpas grasina Danijai. Jis skelbia griežtą atsaką
Donaldas Trumpas mano, kad Grenlandijos gyventojai turėtų pareikšti savo nuomonę balsuodami dėl savo salos statuso. Jis sako, kad jie tikriausiai pasirinktų arba nepriklausomybę, arba prijungimą prie Amerikos. Kokiais duomenimis remdamasis jis tai mano, lieka paslaptis. Tam Grenlandijos valdžios institucijų pozicija nėra paslaptis. Salos ministras pirmininkas Múte Egede, aiškiai pareiškė, kad Grenlandija neparduodama ir nebus parduodama.
Grenlandija yra autonominė Danijos teritorija. Kopenhaga yra atsakinga už užsienio politiką ir gynybą. Pagal 2009 m. susitarimą su Danija Grenlandija gali paskelbti nepriklausomybę, tačiau tai turi būti nuspręsta referendume, kurį neatmetama galimybė surengti kartu su balandžio mėnesį saloje vyksiančiais parlamento rinkimais.
Prisijungti prie kaimyninės šalies. Donaldo Trumpo planai
Kai dėl Grenlandijos Donaldas Trumpas neatmeta galimybės panaudoti kariuomenę, dėl Kanados jis teigia, kad Amerikai pakanka ekonominio spaudimo, kad galėtų daryti įtaką šiaurinei kaimynei. D. Trumpas jau paskelbė, kad, vos tik pradėjęs eiti pareigas, įves 25 proc. tarifus visiems produktams iš Kanados. Jis mano, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstybe, nes tada baigtųsi jos ekonominės problemos ir ji pagaliau turėtų tinkamą karinę apsaugą.
Donaldas Trumpas taip pat skelbia, kad daugelis kanadiečių norėtų turėti JAV pasus. Tačiau tam prieštarauja visuomenės nuomonės apklausos. 2024 m. gruodžio pradžioje atliktos apklausos duomenimis, tik 13 proc. kanadiečių norėtų, kad jų šalis taptų JAV dalimi, o net 82 proc. tam griežtai prieštarauja.
Kanados Ontarijo provincijos premjeras Dagas Fordas (Doug Ford) turi pasiūlymą Donaldui Trampui: Kanada perka Aliaską ir Minesotą. Dougas taip pat pabrėžė, kad Kanada yra nepriklausoma šalis ir tai niekada nepasikeis.
Atimti Panamos kanalą, pervadinti įlanką
Donaldas Trumpas taip pat nori Panamos kanalo kontrolės. Kanalą pastatė amerikiečiai, tačiau pagal sutartį, pasirašytą valdant prezidentui Jimmy Carteriui, jis buvo perduotas Panamai. Tačiau, pasak D. Trumpo, Panama pažeidžia susitarimą, nes už naudojimąsi šiuo vandens keliu amerikiečių laivams taiko per didelius mokesčius.
Panama nenori net girdėti apie kanalo atsisakymą, tačiau Donaldas Trumpas nenusileidžia ir skelbia, kad prireikus jis nuspręs įsikišti į šį reikalą kariniu būdu. Jam net kyla problemų dėl vandenų, kurie iš dalies priklauso Jungtinėms Valstijoms. Jam nepatinka Meksikos įlankos, kurioje jie plyti, pavadinimas: Floridos, Alabamos, Misisipės, Luizianos, Teksaso. Jis mano, kad pavadinimas turėtų būti pakeistas į: Amerikos įlanka.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą