Kol Vilniaus gatves drebina ūkininkų traktoriai, o Seimo koridoriuose kaista aistros dėl mokesčių reformos, į derybų lauką mestas naujas koziris. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, birželio 25-ąją kalbėdamas „Žinių radijui“, pristatė planą, galintį pakeisti žaidimo taisykles stambiausiems šalies žemdirbiams. Siūlymas paprastas, bet ambicingas: skatinti ūkininkus, kurių metinės pajamos siekia iki 300 tūkst. eurų, palikti ūkininko statusą ir tapti verslininkais – steigti uždarąsias akcines bendroves (UAB).
Masalas – itin patrauklus 7% pelno mokesčio tarifas.
„Diskutuojamas klausimas, kaip didiesiems ūkininkams padėti pereiti prie uždarųjų akcinių bendrovių. Modelį su premjeru jau esame sugalvoję, reikia tik teisinę bazę visą pakeisti“, – atskleidė R. Žemaitaitis, leisdamas suprasti, kad kalbos vyksta aukščiausiu lygmeniu.
Pagal šį modelį, tapę UAB savininkais, ūkininkai mokėtų lengvatinį pelno mokestį, o uždirbtą pelną galėtų išsimokėti kaip dividendus, kurie būtų apmokestinami standartine tvarka. Tai iš esmės prilygintų stambų ūkį smulkiam ar vidutiniam verslui, kuriam nuo 2026 m. jau numatytas 7% tarifas, kai tuo tarpu stambios įmonės mokės 17%.
Komunikacijos chaosas – tikroji problema?
Tačiau pats Žemaitaitis pripažįsta, kad velnias slypi ne tik detalėse, bet ir jų (ne)pateikime. Anot jo, žemdirbių bendruomenė skendi informaciniame vakuume, kuris tampa puikia terpe manipuliacijoms.
„Ūkininkai labai daug nežino informacijos, jais yra manipuliuojama – ypatingai manipuliuojama smulkiais ir mažais ūkininkais, jiems realiai niekas nesikeičia“, – aštriai situaciją įvertino parlamentaras. Jo teigimu, Finansų ministerijos pareiga buvo ne tik parengti reformą, bet ir kantriai, aiškiai iškomunikuoti jos esmę kiekvienam ūkininkui. „Yra didžioji problema – komunikacija“, – apibendrino jis.
Ši kritika atveria gilesnę problemą: ar ūkininkų protestus iš tiesų lemia tik nepalankūs mokesčiai, ar ir valdžios arogancija bei nesugebėjimas užmegzti dialogo?
Dvi tiesos: ko iš tiesų nori ūkininkai?
Kol Žemaitaitis siūlo vieną gelbėjimosi ratą, protestuotojai prie Seimo, regis, plaukia link kito kranto. Jų reikalavimai – ne tapti UAB, o gauti išskirtines sąlygas būtent ūkininko statusui. Jie siūlo savo pajamų apmokestinimo modelį: 15% tarifas ir 20% toms pajamoms, kurios per metus viršytų 36 vidutinius darbo užmokesčius (apie 138 tūkst. eurų).
Tai rodo fundamentalų požiūrių skirtumą. Vyriausybė ir dalis politikų mato stambius ūkininkus kaip verslininkus, kuriems reikia integruotis į bendrą mokesčių sistemą. Tuo metu patys ūkininkai laiko save unikaliu sektoriumi, reikalaujančiu specifinių ir palankesnių sąlygų.
Seimui ruošiantis galutiniam balsavimui dėl mokesčių pertvarkos dar šią savaitę, R. Žemaitaičio pasiūlymas tampa svarbiu, bet nebūtinai lemiamu faktoriumi. Ar tai nuoširdus bandymas rasti kompromisą, ar politinis manevras, siekiant suskaldyti ūkininkų vienybę? Atsakymas paaiškės artimiausiomis dienomis, kai paaiškės, ar traktoriai išsiskirstys, ar politikai bus priversti dar kartą sėsti prie derybų stalo.
Šaltiniai: Etaplius, LRT, Žinių radijas
Parašyti komentarą