Tokio masto reiškinys, koks buvo užfiksuotas šių metų gegužę Vilniuje ir kai kuriose Aukštaitijos vietovėse, nebuvo stebėtas nuo 1945 metų. Ekspertai pripažįsta, kad tokie įvykiai yra reti – pasitaiko kartą per šimtmetį.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų gegužė Vilniuje ir Aukštaitijoje tapo antra pagal kritulių kiekį nuo 1945 metų.
Daugelyje kitų meteorologinių stočių šis mėnuo pateko tarp trijų drėgniausių gegužių per visą stebėjimų istoriją. Vilniuje didžiausias iki šiol gegužę fiksuotas kritulių kiekis buvo 1983 metais – tuomet iškrito 124 mm lietaus. Tuo tarpu šiemet iki gegužės 25 dienos sostinėje jau iškrito 107 mm kritulių, todėl ši gegužė užima antrą vietą pagal drėgnumą.
Aukštaitijoje, ypač Utenos ir Rokiškio rajonuose, iki šiol užfiksuota beveik 150 mm kritulių, o tai – didžiausias kiekis visoje Lietuvoje. Nors 2021 metų gegužę kai kuriose šiose vietovėse iškrito dar šiek tiek daugiau lietaus, dabartinės orų prognozės rodo, kad iki mėnesio pabaigos šių metų gegužės bendras kritulių kiekis gali viršyti net ir tuos rekordus.
Lietingas gegužės mėnuo buvo ir kituose šalies regionuose – pavyzdžiui, Dzūkijoje, Žemaitijoje bei Suvalkijoje, kur kai kuriose vietose gegužė taip pat pateko tarp trijų drėgniausių nuo 1945 metų.
Visoje šalyje vidutinis kritulių kiekis nuo gegužės 1 iki 25 dienos siekė 74,3 mm. Šis rodiklis gali paversti 2025 metų gegužę dešimta–keturiolikta drėgniausia geguže per visą stebėjimų istoriją. Iki šiol lietingiausia gegužė Lietuvoje fiksuota 1928 metais – tuomet iškrito net 117 mm lietaus. Antroje vietoje – 1926 metų gegužė (100 mm), trečioje – 1944 metų gegužė (95 mm).
Pagal LHMT prognozes, savaitės pabaigoje Lietuvoje vėl numatomi lietūs, tik šį kartą trumpalaikiai.
