Deja, šiuolaikinių technologijų amžiuje tos pačios technologijos ne visada naudojamos taikiems tikslams. Yra keletas požymių, kad jūsų pokalbių telefonu yra klausomasi, ir šiame straipsnyje juos apžvelgsime.
Klausymosi ir sekimo požymiai
1. Spartus išmaniojo telefono baterijos išsikrovimas, kai kalbate arba bendraujate žinučių siuntimo programose ir socialiniuose tinkluose. Ir čia turime omenyje staigų greitą išsikrovimą, kuris anksčiau nebuvo pastebėtas. Pavyzdžiui, po 10 minučių pokalbio jums lieka 50 % įkrovos, nors prieš tai ji buvo 80 %.
Akumuliatorius gali greitai išsikrauti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad jis susidėvėjęs arba išmaniajame telefone veikia kitos daug energijos reikalaujančios programos.
2. Stiprus išmaniojo telefono kaitimas pokalbio metu. Tai taip pat gali reikšti pasiklausymą, nes ankstesniu atveju „šnipinėjimo programai” reikia daug akumuliatoriaus ir procesoriaus išteklių. Todėl išmanusis telefonas gali pradėti labai kaisti.
Iš karto pajusite, kaip pakyla temperatūra, išmanųjį telefoną bus nemalonu laikyti, iš jo sklis stiprus karštis.
Vėlgi gali būti ir kitų priežasčių, dėl kurių išmanusis telefonas įkaista: padidėjusi aplinkos temperatūra, daug pastangų reikalaujančios programos, pavyzdžiui, vaizdo įrašų redagavimas ar žaidimai, ir pan. Susirūpinimą turėtų kelti staigus išmaniojo telefono elgsenos pokytis.
3. Reklamos, susijusios su jūsų pokalbio tema. Ar kada nors kalbėjotės telefonu arba bendravote socialiniame tinkle ir pamatėte reklamą, kuri atspindėjo tai, apie ką kalbėjote? Pavyzdžiui, jei diskutavote apie dviračio pirkimą, reklamoje jums buvo siūlomi dviračiai.
Faktas tas, kad daugelis programėlių, kurias atsisiunčiame į savo išmaniuosius telefonus, turi prieigą prie beveik visko, ką darome su šiuo prietaisu. Be to, tokius įgaliojimus joms suteikiame patys, neskaitydami sutarties sąlygų ir pan. jas atsisiunčiant.
Laimei, naujausiose „Android” ir IOS operacinių sistemų versijose yra papildomų funkcijų, kurios apsaugo naudotoją nuo sekimo. Pavyzdžiui, jose yra indikatoriai, rodantys, kad išmaniajame telefone įjungtas mikrofonas arba kamera, nors telefonu ar kamera nesinaudojate.
Taip galite sužinoti, kuri programa įrašinėja garsą iš mikrofono arba naudoja fotoaparatą, ir tada ją pašalinti arba sumažinti jos galias nustatymuose.
Kam gali būti skirtas klausymasis?
Jei kalbame apie paprastus naudotojus, o ne įžymybes ar aukšto rango pareigūnus, pasiklausymas gali būti vykdomas visiškai automatiškai ir apdorojamas algoritmais.
Tai gali daryti įvairios bendrovės, ypač tos, kurios teikia reklamos paslaugas, siekdamos padidinti reklamos efektyvumą. Kadangi programėlės renka ir perduoda informaciją apie mus į didelių bendrovių serverius, apie mus žinoma daug daugiau, nei manome.
Pavyzdžiui, iš mūsų pokalbių galima sužinoti, ar turime vaikų, naminių gyvūnų, ar mums reikia kokių nors produktų ar daiktų, ar turime finansinių ar sveikatos problemų ir pan.
Ši informacija vėliau apdorojama, kad internete ar kitais būdais būtų rodoma tikslinė reklama, kuri mus sudomintų ir į kurią būtų didesnė tikimybė atsiliepti.
Ką galite padaryti?
Apskritai nelabai ką galima padaryti, nes apie kiekvieną iš mūsų paliekama daug informacijos: įvairiose įmonėse, pildant anketas nuolaidų kortelėms, socialiniuose tinkluose, įtraukiant geografinę buvimo vietą į programas, atliekant tam tikras paieškos užklausas, paliekant informaciją skelbimų svetainėse ir pan.
Tačiau yra keletas šios problemos sprendimų:
1. Rekomenduojame naudoti išmaniuosius telefonus, kurie palaiko naujausias „Android” arba IOS operacinių sistemų versijas, nes jie yra saugesni ir skiria daug dėmesio asmens privatumui.
Pavyzdžiui, diegiant programėles išmanusis telefonas gali paprašyti leisti programėlei naudotis tam tikrais veiksmais ar informacija. Taip galėsite patys nuspręsti, kokią informaciją pateikti.
2. Ugdykite kritinį mąstymą. Neskubėkite priimti jokių reklaminių ir skambių pasiūlymų, pvz: „Jūs laimėjote 100 000!” arba „Jums patvirtinta nemokama auksinė kortelė!”. Turite ne kartą patikrinti informacijos tikslumą, pasitarti su artimaisiais ir nepriimti sprendimų remdamiesi emocijomis.
