Kačių savininkai ne kartą pastebėjo, kaip jų globotiniai labai domisi, kas vyksta televizoriaus ekrane. O kai kurios katės net žiūri animacinius filmus ar laidas apie gyvūnus. Reikalas tas, kad katės taip pat mato spalvas, bet skiriasi jų suvokimas. Kačių regėjimas yra neryškus.
Gyvūnus traukia judesys ir garsai, sklindantys iš televizoriaus ekrano. Ir kuo greitesnė dinamika, tuo aiškesnis susidomėjimas. Todėl katė mieliau žiūrės į bėgantį šunį nei į lėtai krentantį rudeninį lapą.
Katės yra protingi gyvūnai, galintys apdoroti didelę informaciją. Studijuodami televiziją jie gali lengvai atskirti tikrą žmogų nuo animacinio filmo, šunį nuo paukščio.
Didžiosios Britanijos mokslininkai, remdamiesi eksperimentais, išsiaiškino, kad katės yra imlesnės žiūrėti LCD ar plazminius televizorius, kurių dažnis yra 100 Hz, nei imtuvai, kurių dažnis yra 50–70 Hz.
Žemesnio dažnio televizoriai sukuria mirgėjimą ir iškraipytą vaizdą, todėl sunku suvokti transliuojamą vaizdą. Svarbus ir ekrano dydis: kuo didesnė įstrižainė (nuo 50), tuo aiškesnį vaizdą mato katė.
Ar katės supranta, į ką žiūri?
Įdomu tai, kad katės turi savo mėgstamas programas. Daugiausia apie gyvąją gamtą. Ekrane matydama plazdančius ir čiulbančius paukščius, pelę ar plaukiančią žuvį, katė bandys pagauti auką. Ji puikiai supranta, kas tai yra.
Akivaizdu, kad katės nežiūri laidų kaip žmonės. Iš pradžių jie visiškai įsitikinę, kad ten, už stiklo, tikrai kažkas vyksta: žmonės bėga, skraido drugeliai ar šnypščia tikros gyvatės.
Katė mato juodą, baltą, pilką spalvas, taip pat šaltus mėlynos, geltonos, žalios spalvos atspalvius. Jie visiškai nereaguoja į raudoną, oranžinę ir kitas ryškias spalvas.
