Rugpjūčio 5 d. įvyko du stiprūs X klasės Saulės žybsniai, tačiau mažai tikėtina, kad jie mus paveiks. Vietoj to dabar link Žemės artėja kelios Saulės dėmių grupės, kurios gali sukelti didelio masto magnetines audras.
Rugpjūtį Žemės magnetinis laukas pasitiko audringais įvykiais, nes praėjusio mėnesio pabaigoje įvyko keli dideli Saulės žybsniai. Regis, tai dar nesibaigė.
Ko galime tikėtis šį mėnesį? Prognozė
Deja, dar nepakankamai gerai pažįstame Saulę ir neturime technologijų, kad galėtume tiksliai prognozuoti Saulės aktyvumą. Mokslininkai daro apytiksles prognozes, remdamiesi ankstesnių metų duomenimis ir pastarojo meto aktyvumu.
Sunkiausia prognozuoti Saulės žybsnius, nes Saulė juos gali sukelti bet kuriuo metu. Ar žybsnis baigsis išsiveržimu – dar viena paslaptis, į kurią mokslininkai neturi atsakymo. Sprogimo procesas gali užtrukti iki kelių valandų, o mūsų stebėjimai viską gali užfiksuoti tik po fakto.
Dar daugiau žibalo į ugnį įpila tai, kad Saulė šiuo metu yra savo 11 metų ciklo įkarštyje, todėl jos elgesys dar labiau nenuspėjamas nei įprastai. Jei mokslininkams svarbu ką nors nuspėti net tada, kai Saulė rami, tai nereikia nė sakyti, kad dabar ką nors nustatyti yra dar sunkiau. Pavyzdžiui, stipriausias istorijoje Saulės žybsnis, žinomas kaip Karingtono įvykis, įvyko tada, kai Saulė buvo žemiausiame taške.
Lengviausia nuspėti magnetines audras, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu. Faktas tas, kad Saulės masės išmetimas iš Saulės į Žemę nukeliauja per 1-5 dienas (nors stipriausi gali ją pasiekti net per kelias valandas). Jei mokslininkai sugeba užfiksuoti išmetimo kryptį ir greitį, jie gali apskaičiuoti, ar jis susidurs su Žeme ir kokios bus apytikslės pasekmės. Atitinkamai, jei Saulėje nebuvo CME arba jis buvo nukreiptas kita kryptimi, galime drąsiai teigti, kad magnetinės audros nebus.
Ko tikėtis rugpjūčio mėn.
Mėnesio pradžia Saulei buvo nerami: mokslininkai užfiksavo didelį aktyvumą. Vakar, rugpjūčio 5 d., įvyko du X klasės žybsniai – stipriausi iš galimų. Jie įvyko Saulės disko pakraštyje (dabar žybsnį sukėlusi dėmė 3767 iš mūsų pozicijos jau nebematyti), todėl tikėtina, kad Žemė nuo jų nenukentės.
Po to buvo pastebėtos dar trys vidutinio dydžio M klasės žybsniai. Kiti žybsniai buvo nedideli, todėl į juos galima nekreipti dėmesio.
Vien vakar buvo suskaičiuoti 22 vainikinės masės išsiveržimai. Deja, mokslininkai nenurodo, kur jie buvo nukreipti.
Dabar Saulėje pastebėtos 8 dėmių grupės. Trys iš jų dabar nukreiptos tiesiai į Žemę. Dar viena, didžiausia, kitą savaitę grįš kartu su Saule ir „žiūrės” į mus. Todėl turėtume tikėtis, kad šios dėmės išmestų plazmą mūsų kryptimi, sukeldamos magnetines audras. Deja, šiuo metu beveik neįmanoma nurodyti konkrečių datų.
Kalbant apie pačios Saulės aktyvumą, mokslininkai šiuo metu didžiausius įvykius prognozuoja rugpjūčio 11 d., vėliau – 22 ir 23 d. Tik laikas parodys, ar jie turės kokių nors pasekmių.
