Karščio bangos jau tapo įprastos pasaulyje. Kasmet vasarą kai kuriuose planetos regionuose temperatūra pakyla tiek, kad tirpdo ne tik asfaltą ir ardo infrastruktūrą, bet ir žūsta žmonės.
2022 metai buvo labai karšti. Liepą Europą apėmusi karščio banga sukėlė daug problemų. Portugalijoje vienu metu užfiksuoti +47 laipsniai, per 40 – Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Karščio nepagailėta ir JAV: ten elektrinės neatlaikė apkrovos dėl per didelio energijos suvartojimo vėsinant namus kondicionieriais. Lietuvoje situacija buvo kiek geresnė, tačiau aukščiausia temperatūra taip pat buvo ne maža, + 34 laipsniai.
Ko tikėtis 2023 metais?
Pasaulinė temperatūra kyla nerimą keliančiu greičiu, o tai reiškia, kad ekstremalios karščio bangos tampa vis dažnesnės. Norėdami geriau pasiruošti tam, kas mūsų laukia, Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė šalis, kurioms neišvengiamai gresia karščio bangos. Tarp jų – ne tik šalys, kuriose numatoma didžiausia karščio bangų tikimybė. Naujajame tyrime taip pat atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip socialinės ir ekonominės sąlygos, gyventojų skaičiaus augimas, energijos tinklų stabilumas ir sveikatos paslaugų prieinamumas.
Šioms šalims prognozuojamos karščio bangos 2023 metų vasarą:
- Afganistanas;
- Papua Naujoji Gvinėja;
- Centrinė Amerika;
- Vidurio Europa;
- Kinija, o ypač Pekinas dėl labai didelio tankio gyventojų.
Mokslininkų komanda pažymi, kad grėsmių supratimas padės geriau pasiruošti ir sumažinti pasekmes. Mokslininkai neatmeta, kad būsimos karščio bangos bus blogesnės ir žalingesnės nei bet kas, ką matėme iki šiol, todėl valdžia ir gyventojai turi žinoti, kaip susidoroti su naujais iššūkiais. Dabartinė problema ta, kad žmonės ruošiasi anksčiau matytiems scenarijams ir todėl yra pažeidžiami blogiausio.
Politikos formuotojai ir vyriausybės turėtų pasiruošti įvykiams, kurie viršija dabartinius duomenis, ypač atsižvelgiant į antropogeninės klimato kaitos sukeltas tendencijas, kurios padidina ekstremalių įvykių tikimybę, rašo mokslininkai.
Savo vertinimams jie naudojo naujausius klimato modelius ir duomenis apie pasaulio gyventojus, taip pat metodą, leidžiantį nustatyti ekstremalių klimato įvykių pasikartojimo tikimybę, vadinamą ekstremalių verčių statistika.
Aukšta temperatūra gali ne tik tiesiogiai pražudyti žmones, bet ir gerokai apsunkinti kasdienį gyvenimą ir darbą, žemės ūkis ir ūkininkavimas gali tapti dar sunkesnis, sukelti didelio masto miškų gaisrus. Taip pat yra gerų naujienų: pasirengimas nelaimėms sumažina mirčių skaičių. Šios priemonės gali apimti miesto vėsinimo zonų kūrimą, darbo valandų keitimą ar sumažinimą ir kt.