Pirmieji žmonės, kurie atvyko į Pietų Ameriką, prieš maždaug 6000 metų kirto teritoriją nuo Centrinės Amerikos iki Šiaurės Kolumbijos. Tačiau ši ankstyvoji populiacija vėliau visiškai išnyko, nepalikdama jokių genetinių ar kultūrinių pėdsakų – nei šiuolaikinių pietų amerikiečių genuose, nei istorinėse bendruomenėse per pastaruosius du tūkstantmečius, praneša portalas „IFLScience“.
Dingusieji be palikuonių
Mokslininkų komanda išanalizavo 21 žmogaus DNR, kurių palaikai buvo rasti Bogotos aukštumose – archeologinėje vietovėje Čekua, esančioje aukštai virš jūros lygio.
Tyrime aptikta įrodymų apie ankstyvą žmonių grupę, kuri neturi jokio genetinio ryšio su vėlesnėmis kultūromis tame regione.
Sena, bet atskira žmonių grupė
„Mūsų rezultatai rodo, kad šie žmonės priklausė labai senai populiacijai, kuri per trumpą laiką išplito ir genetiškai diferencijavosi visoje Pietų Amerikoje“, – aiškina tyrimo vadovė Kima Luiza Kretek.
Ši senoji tauta nebuvo genetiškai susijusi net ir su Šiaurės Amerikos ankstyvaisiais gyventojais, pavyzdžiui, Kloviso kultūros atstovais. Jie priklausė vadinamajam „pietiniam“ pirmykščių amerikiečių atšakos tipui, migravusiam iš Centrinės Amerikos.
Visiškai išnyko be genetinių palikuonių
Tačiau laikui bėgant šios ankstyvosios populiacijos pėdsakai visiškai dingo.
Mokslininkai negalėjo rasti jokių genetinių sąsajų nei su žmonėmis, gyvenusiais per pastaruosius du tūkstančius metų, nei su dabartiniais Kolumbijos vietiniais gyventojais.
„Nepavyko identifikuoti nė vieno šiuolaikinio ar vėlyvesnio gyventojo, kuris būtų šių ankstyvųjų Bogotos aukštumų medžiotojų-rinkėjų palikuonis – jų genai tiesiog nebuvo perduoti toliau“, – teigia Kretek.
Gyventojų kaita prieš 3000 metų
Pasak jos, tai rodo visišką gyventojų pasikeitimą Bogotos regione. Pokyčiai, atrodo, įvyko maždaug prieš 3000 metų, kai regione susiformavo nauja kultūra, susijusi su vadinamuoju Herreros keramikos kompleksu.
Skirtingai nei jų pirmtakai, šios vėlesnės kultūros atstovai, kurie yra genetiškai susiję su šiuolaikiniais Kolumbijos vietiniais gyventojais, vertėsi žemdirbyste – ypač kukurūzų auginimu.
Ne po „truputį”, o visiška kaita
Tyrėjai pabrėžia, kad žemdirbystės ir keramikos plitimas Pietų Amerikoje neįvyko palaipsniui per kultūrinius mainus, bet įvyko dėl visiškos gyventojų kaitos.
Šis tyrimas atskleidžia svarbius žmonijos migracijos procesus Amerikoje, apšviesdamas laikotarpį, kai ištisos bendruomenės dingo be pėdsakų, užleisdamos vietą kitoms – su visiškai skirtingu gyvenimo būdu, kultūra ir kilme.
