Pasaulyje tvyrant beprecedentei geopolitinei įtampai, eskaluojantis konfliktams nuo Rytų Europos iki Artimųjų Rytų ir didėjant trintims tarp galingiausių valstybių, vis garsiau kalbama apie niūriausią įmanomą scenarijų – Trečiąjį pasaulinį karą. Nors niekas negali nuspėti ateities, analitikai ir išgyvenimo ekspertai vis dažniau kelia hipotetinį klausimą: jei pasaulinis chaosas taptų realybe, kurios šalys turėtų didžiausią tikimybę išlikti saugios?
Atsakymas slypi ne karinėje galioje, o veiksnių derinyje, apimančiame geografinę izoliaciją, politinį neutralumą, apsirūpinimo savarankiškumą ir menką strateginę reikšmę didiesiems galios centrams. Remiantis šiais kriterijais, išryškėja keletas valstybių, kurios galėtų tapti prieglobsčiu neramiame pasaulyje.
Pagrindiniai saugumo kriterijai pasaulinio konflikto metu:
- Ilgametis neutralumas: Šalys, kurios istoriškai laikosi neutralumo ir nesijungia į didelius karinius aljansus (pvz., NATO), turi mažesnę tikimybę būti įtrauktos į konfliktą nuo pat jo pradžios.
- Geografinė izoliacija: Atokumas nuo pagrindinių geopolitinių karštųjų taškų ir gamtinės kliūtys (vandenynai, aukšti kalnai) veikia kaip natūralus skydas, apsunkinantis invaziją.
- Apsirūpinimas maistu ir energija: Gebėjimas savarankiškai apsirūpinti būtiniausiais ištekliais yra gyvybiškai svarbus, kai pasaulinės tiekimo grandinės sutrinka. Ypač vertinamos šalys, turinčios derlingos žemės ir atsinaujinančios energijos šaltinių.
- Menka strateginė svarba: Šalys, neturinčios didelių naftos, dujų ar kitų strategiškai svarbių išteklių, dėl kurių kovotų didžiosios galios, yra mažiau patrauklūs taikiniai.
Saugiausios šalys: nuo Alpių iki vandenynų tolių
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, ekspertai dažniausiai išskiria šias valstybes:
1. Šveicarija: Tai klasikinis saugumo pavyzdys. Šalies ilgaamžė neutralumo politika, įtvirtinta tarptautinėje teisėje, yra jos pagrindinis skydas. Be to, Alpių kalnai sukuria sunkiai įveikiamą gamtinę gynybos liniją. Šveicarija taip pat yra pasiruošusi ekstremalioms situacijoms – šalyje įrengta daugybė branduolinių slėptuvių, galinčių priglausti visus gyventojus, o piliečiai yra apmokyti veikti krizių metu.
2. Naujoji Zelandija: Jos didžiausias privalumas – absoliuti geografinė izoliacija. Įsikūrusi atokiame Ramiojo vandenyno kampe, toli nuo bet kokių potencialių konfliktų epicentrų, Naujoji Zelandija yra sunkiai pasiekiamas taikinys. Šalis taip pat yra politiškai stabili, demokratiška ir gali savarankiškai apsirūpinti maistu bei energija, ypač iš atsinaujinančių šaltinių.
3. Islandija: Panašiai kaip Naujoji Zelandija, Islandija yra atoki sala Atlanto vandenyno šiaurėje. Ji nuolat užima aukščiausias vietas Pasauliniame taikos indekse (angl. Global Peace Index). Islandija neturi nuolatinės kariuomenės ir yra visiškai priklausoma nuo geoterminės energijos, kas užtikrintų jos energetinį savarankiškumą net ir pasaulinės krizės metu.
4. Airija: Laikoma viena saugiausių Europos šalių dėl savo griežtos karinio neutralumo politikos. Airija nėra NATO narė, todėl nebūtų automatiškai įtraukta į Aljanso konfliktus. Nors geografiškai ji artimesnė Europos galios centrams nei anksčiau minėtos šalys, jos menka strateginė reikšmė ir neutralumas veiktų kaip svarbūs apsauginiai faktoriai.
5. Butanas: Ši maža, Himalajų kalnų apsupta karalystė yra viena labiausiai izoliuotų šalių pasaulyje. Butanas laikosi griežto nesikišimo politikos ir yra labiau susitelkęs į „bendrąją nacionalinę laimę“ nei į geopolitines intrigas. Nors šalis yra įsispraudusi tarp dviejų gigantų – Kinijos ir Indijos – jos atšiaurus reljefas bet kokią karinę invaziją paverstų logistiniu košmaru.
6. Kosta Rika: Ši Centrinės Amerikos valstybė dažnai vadinama „Lotynų Amerikos Šveicarija“. Ji oficialiai panaikino savo kariuomenę dar 1949 metais ir yra žinoma dėl savo stabilios demokratijos bei neutralumo.
Realisto požiūris: ar absoliutus saugumas įmanomas?
Svarbu pabrėžti, kad Trečiojo pasaulinio karo, ypač jei būtų panaudotas branduolinis ginklas, atveju visiškai saugių vietų tiesiog neliktų. Branduolinė žiema, radiacija, ekonominis kolapsas ir ekologinės katastrofos paveiktų visą planetą.
Lietuvai ir kitoms NATO narėms Aljansas garantuoja saugumą pagal 5-ąjį straipsnį, tačiau tai taip pat reiškia neišvengiamą įsitraukimą į bet kokį didelio masto konfliktą, kuriame dalyvautų Aljansas.
Todėl šis sąrašas yra labiau teorinis pasvarstymas apie tai, kur smūgio banga būtų silpniausia. Galiausiai, didžiausia viltis yra ne ieškoti saugios slėptuvės, o dėti visas pastangas, kad diplomatija nugalėtų ir pasauliui niekada nebereikėtų patirti globalaus karo siaubo.
