„Baltijos šalyse elektros kainos mažėjimui balandį įtakos turėjo 6 proc. sumažėjęs elektros poreikis, o energijos gamyboje ir toliau didelė procentinė dalis išliko iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Saulės elektrinėse pagaminamos energijos kiekis padidėjo maždaug 29 proc. ir tai kompensavo beveik 3 proc. sumažėjusią vėjo energijos gamybą bei 7 proc. smukusį hidroelektrinėse pagaminamą energijos kiekį“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Balandį ir toliau tęsėsi Suomijos ir Estijos jungties EstLink-2 remonto darbai, apriboję energijos importo iš Šiaurės šalių galimybes.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, balandį šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 22,95ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
„Nord Pool“ biržoje balandžio mėnesio vidutinė elektros energijos kaina sumažėjo 14 proc. iki 48,67 Eur/MWh.
M. Gigos teigimu, šį pokytį taip pat daugiausia lėmė sumažėjusi paklausa ir išaugusi energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba regione. Balandį, atšilus orams, „Nord Pool“ prekybos zonoje elektros energijos suvartota 10 proc. mažiau, palyginti su kovo mėnesio paklausa. Be to, Šiaurės šalyse pamažu tirpo sniegas ir krituliai viršijo įprastą normą, todėl hidroelektrinių gamybinė galia išaugo 11 proc. Vėjo elektrinių gamybos rodikliai, palyginti su kovu, išliko nepakitę, o saulės elektrinėse, ilgėjant paros trukmei, pagaminta 78 proc. daugiau energijos.
Lietuvoje mažėjo vartojimas, augo gamyba
Elektros energijos vartojimas Baltijos šalyse balandžio mėnesį sudarė 2 143 GWh, o tai 6 proc. mažiau nei kovo mėnesį. Lietuvoje ir Estijoje per balandį suvartota 6 proc. mažiau elektros energijos nei ankstesnį mėnesį, atitinkamai 953 GWh ir 675 GWh, o Latvijoje – 7 proc. mažiau, 515 GWh.
Baltijos šalyse elektros energijos gamyba taip pat mažėjo – balandžio mėnesį buvo pagaminta 1 732 GWh, 9 proc. mažiau nei kovą. Lietuvoje gamyba, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 4 proc. iki 636 GWh, o kitose Baltijos šalyse sumažėjo: Latvijoje – 18 proc. iki 744 GWh, Estijoje – 7 proc. iki 352 GWh.
Balandžio mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 81 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 67 proc., Latvijoje – 144 proc., Estijoje – 52 proc.
