ES ir JT ieško būdų, kaip išvengti maisto krizės dėl karo Ukrainoje

Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas, Prancūzijos žemės ūkio ir maisto ministras Julienas Denormandie ir už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius susitiko su Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomuoju direktoriumi Davidu Beasley spręsti dramatiškas karo Ukrainoje pasekmes maisto saugumui, ypač besivystančioms ir pažeidžiamiausioms pasaulio šalims.

Ar Europoje gali kilti maisto krizė dėl karo Ukrainoje?

Ministrai, Komisijos narys ir PAM vykdomasis direktorius išreiškė didelį susirūpinimą dėl blogėjančios aprūpinimo maistu padėties pasaulyje. Jie palankiai įvertino balandžio 8 d. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) sprendimą dėl karo Ukrainoje poveikio pasauliniam aprūpinimui maistu ir paragino tarptautinę bendruomenę dėti visas pastangas siekiant paremti labiausiai nukentėjusias šalis, kurioms tenka neproporcingai didelė krizės našta.

Išreikštas pasiryžimas kartu su visais norinčiais partneriais parengti bendrą ir greitą atsaką į krizę. To pavyzdys – Maisto ir žemės ūkio rėmimo misijos (FARM) struktūra. Ši iniciatyva, grindžiama trimis ramsčiais (prekyba, solidarumas ir gamyba), kuria remiama Europos Vadovų Taryba, skatins laisvą prekių judėjimą ir mainus žemės ūkio produktais ir rems PAM pastangas, kad pažeidžiamiausioms šalims būtų sudarytos sąlygos gauti maisto produktų už priimtiną kainą ir teisingai apsirūpinti maisto produktais.

Taip bus skatinama tvari vietinė ir regioninė maisto produktų gamyba, kad šiose šalyse ilgainiui būtų išsaugotas apsirūpinimo maistu saugumas. Kartu pabrėžiama, kad reikia dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau išteklių trumpalaikiams pažeidžiamiausių pasaulio gyventojų humanitariniams poreikiams tenkinti.

Ministrai, Europos Komisijos narys ir PAM vykdomasis direktorius tęs išsamias konsultacijas dėl pasaulinio aprūpinimo maistu stebėsenos ir FARM iniciatyvos įgyvendinimo, glaudžiai bendradarbiaudami su visais partneriais ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

Primename:

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą paaštrėjo maisto krizė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Libanas 80 % kviečių gauna iš Ukrainos, Egiptas perka kviečius ir didelius kiekius augalinio aliejaus, Libija iš Ukrainos importuoja daugiau kaip 40 % kviečių, o Jemenas – ne mažiau kaip 27 % kviečių. Be to, šiaurės vakarų Sirijos valdžios institucijos aprūpina regioną kviečiais ir miltais, kuriuos perka per Turkiją, tačiau pastaroji taip pat 90 proc. kviečių importuoja iš Ukrainos.

Taip pat skaitykite:

• Kaip karas Ukrainoje paveiks maisto kainas visoje Europoje ir pasaulyje?
• Maisto prekių parduotuvių darbo laikas per Šv. Velykas 2022 m.