Šeštadienį, kovo 22 d., vadinamojo „biržos tarifo“ savininkai Baltijos šalyse galės įjungti visus savo elektros prietaisus – skalbti drabužius, džiovinti skalbinius, plauti indus, paleisti orkaites ir dulkių siurblius, trumpai tariant, susitelkti į generalinį namų tvarkymą – nes ilgą laiką elektros energijos kaina bus neigiama, arba – viduryje dienos kelias valandas elektra bus nemokama, rodo programėlės „Elektrum“ duomenys.
Elektros energijos biržos tarifas – tai atsiskaitymo forma, kai elektros energijos kaina kinta pagal biržos – „Nord Pool“ biržos – nustatytas kainas.
Biržos tarifas reiškia, kad už elektrą mokate pagal „Nord Pool“ biržoje, kurioje elektros kainos keičiasi kas valandą, nustatytą kainą. Ši kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, kurią lemia tokie veiksniai kaip orai, elektros energijos gamybos (pvz., vėjo ar hidroelektrinių) kiekis ir vartojimas regione. Be biržos kainos, į sąskaitą paprastai įtraukiamas prekybininko paslaugų mokestis ir skirstomojo tinklo tarifai.
Privalumai
- – Sutaupymai išmaniesiems vartotojams: jei reguliuosite savo vartojimą (pvz. įjungsite skalbimo mašiną arba įkrausite elektromobilį, kai kaina maža), galite sumažinti savo sąskaitą.
- – Skaidrumas: Kaina tiesiogiai atspindi rinkos situaciją, be fiksuoto tarifo priedo.
- – Ilgalaikė nauda: istoriškai biržos kainos dažnai būdavo mažesnės už fiksuotus tarifus, ypač tais laikotarpiais, kai elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių būdavo didelė.
Trūkumai
- – Nenuspėjamumas: Kainos gali smarkiai pakilti, pavyzdžiui, šaltą žiemą arba sumažėjus energijos gamybai, todėl sąskaita gali pabrangti.
- – Stebėjimas: Norint sutaupyti kuo daugiau, vartojimą reikėtų planuoti atsižvelgiant į biržos kainas, o tam reikia laiko ir dėmesio.
- – Rizika: Trumpalaikiai kainų šuoliai (kaip, pavyzdžiui, 2022 m., kai kainos pasiekė net 2,50 EUR/kWh) gali gerokai padidinti išlaidas.
Ilguoju laikotarpiu elektros energijos kainos mažės
Yra daug veiksnių, darančių įtaką elektros energijos kainoms, tačiau ilguoju laikotarpiu jos greičiausiai turės tendenciją mažėti, interviu agentūrai LETA sakė SIA „Enefit“ valdybos pirmininkas Mārtiņš Vancāns.
Pasak jo, sinchronizuojant Baltijos šalis su bendru Europos elektros energijos tinklu, tinklas buvo modernizuotas, nutiestos naujos jungtys su Estija ir modernizuotos esamos, o tai leis plėtoti papildomus elektros energijos gamybos pajėgumus Baltijos šalyse.
„Jau dabar akivaizdu, kad atsinaujinančiosios energijos gamyba smarkiai auga. Pavyzdžiui, Latvijoje pernai saulės energijos pagaminta trigubai daugiau“, – sakė Vancāns, pridurdamas, kad tai taip pat kelia iššūkių, nes pastaraisiais metais elektros energijos kainos per parą vis labiau svyruoja.
„Enefit“ generalinis direktorius paaiškino, kad prieš kelerius metus vidutinis vienos dienos elektros biržos kainų svyravimas buvo 20 %, o pernai – jau 58 %. „Taigi kainos neabejotinai taps dar nepastovesnės“, – sakė Vancanas.
Jis taip pat sakė, kad po desinchronizacijos Baltijos šalys pačios turi palaikyti reikiamą dažnį elektros perdavimo tinkluose, todėl reikia papildomų laisvų pajėgumų. Elektros energijos kainą lemia pasiūla ir paklausa, ir jei kažkas pašalinama iš pasiūlos pusės, kaina turi tendenciją šiek tiek pakilti.
Kita vertus, A. Vancanas aiškino, kad atsijungimas nuo Rusijos tinklų sukuria ir galimybių, nes desinchronizacija sukuria nemažai naujų rinkų – rezervinės galios rinką, balansavimo rinką, kurioje gali dalyvauti ir gamintojai, ir stambūs vartotojai, kurie gali užsidirbti pinigų tam tikru metu gamindami ar mažindami vartojimą pagal poreikį. „Tai naujos rinkos, kuriose taip pat aktyviai dalyvaujama. Grupėje taip pat sukūrėme baterijų sistemą, ji veikia abiem kryptimis“, – sakė ‚Enefit‘ generalinis direktorius.
Jis teigė, kad ilguoju laikotarpiu elektros energijos kainos greičiausiai turės tendenciją mažėti. „Sunku daryti aiškias prognozes, nes yra daug veiksnių, galinčių daryti įtaką kainoms. Pavyzdžiui, grįžtant prie desinchronizacijos, nelaimingai sutapo kelios aplinkybės: praėjus kelioms dienoms po atsijungimo nuo BRELL tinklo, oro temperatūra nukrito penkiais laipsniais, o tai reiškia, kad šildymui buvo sunaudojama daug daugiau energijos, gamtinių dujų kainos buvo didžiausios per dvejus metus, o tai automatiškai lėmė elektros energijos kainų augimą, dėl to kai kas padarė nepagrįstas išvadas“, – aiškino A. Vancanas.
Pasak jo, ilgainiui didžiausią poveikį elektros kainoms turės didėjanti atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarba rinkoje.
Vancanas paaiškino, kad saulės ir vėjo energijai pradėti naudoti reikia didelių investicijų į technologijas, tačiau vėliau išlaikymo sąnaudos yra palyginti nedidelės, o patys ištekliai yra nemokami. Tačiau papildomas iššūkis yra tai, kad šie ištekliai yra nestabilūs ir energijos gamyba priklauso nuo oro sąlygų. „Jie iš dalies kompensuoja vienas kitą – kai mažiau vėjo, paprastai daugiau šviečia saulė, kai nėra saulės, paprastai būna vėjuota, tačiau apskritai jie yra nestabilūs“, – sakė ‚Enefit‘ generalinis direktorius.
Šaltinis: la.lv
