Mūsų planeta svyruoja ant kelių lūžio taškų, kurie sukels grandininę aplinkos pokyčių reakciją. Apie tai rašo žurnale „Earth’s Future“ publikuoto straipsnio autoriai.
Ekstremalios karščio bangos, sausros, potvyniai ir audros tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės. Naujas tyrimas, modeliuojantis Žemės ateitį iki 2100 m., rodo, kad laipsniški temperatūros ir kritulių pokyčiai gali taip pakeisti klimatą, kad žemėlapius teks perbraižyti.
Nuo Arkties iki tropikų
Remiantis prognozėmis, iki amžiaus pabaigos nuo 38 iki 40 procentų pasaulio sausumos masyvo bus kitoje nei šiandien klimato zonoje, rašo straipsnio autoriai.
Šiuo metu sausringo klimato sritys užima apie 30 proc. Iki 2100 metų jie padengs 34 proc.
Atogrąžų zona taip pat gerokai išsiplės. Tokie pokyčiai gali sutrikdyti maisto gamybos sistemas ir paskatinti uodų platinamų ligų plitimą į naujas teritorijas. Tyrimas parodė, kad didžiausi poslinkiai naujo klimato link laukiami šalto klimato juostose Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Iki 2100 m. iki 89 % Europos ir beveik 66 % Šiaurės Amerikos gali persikelti į kitą klimato zoną.
Drastiškiausi pokyčiai įvyks poliarinėje zonoje, kuri nuo 1901 iki 1930 m. apėmė beveik 8% mūsų planetos sausumos ploto ir jau sumažėjo iki 6,5%. Nuo XX amžiaus pradžios Žemės klimato klasifikacija pasikeitė jau 14,77 procento sausumos ploto, o didžiausi pokyčiai pastebėti Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Okeanijoje, rodo analizė.
Tyrimo išvados
Jei nesiimsime veiksmų, kad greitai sumažintume išmetamų teršalų kiekį, visuotinio atšilimo tempas ir toliau spartės ir galiausiai neatpažįstamai pakeis Žemę. Dėl to pažeidžiamos rūšys ir žemės ūkio praktika turės mažiau laiko prisitaikyti prie klimato kaitos, nei manyta anksčiau, perspėja mokslininkai.
